infa.lt

Facebook paskelbta nuotr.

Arvydas Daunys

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas, Mindaugas Lingė, sureagavo į tai, kad socialdemokratai išmetė iš koalicijos S.Skvernelio „vardan Lietuvos“ partiją ir vietoje to nutarė formuoti naują valdančiąją daugumą su „Nemuno aušra“ ir valstiečiais (LVŽS).

Naujos valdančiosios koalicijos sukūrimo idėją konservatorių frakcijos seniūnas pavadino „antikonservatoriška“, vedama vien „aklos neapykantos konservatoriams“, Landsbergiams ir vakarietiškoms vertybėms.

Mindaugas Lingė savo rašinyje-reakcijoje pripažino, kad S.Skvernelio „demokratai vardan Lietuvos“ buvo, ar bent jau atrodė „vardan Lietuvos“. Raktinis žodis čia greičiausiai buvo „atrodė“.

Ir pridūrė, jog „užgimstanti sąjunga liks tik vardan varymo ant konservatorių“, nors tikrovėje matome visiškai priešingą reiškinį, kai viešojoje erdvėje „švarūs“ lieka tik konservatoriai, užvarant visus kitus.

Neliko pamirštas ir prezidentas Rolandas Paksas, su jam priskirta fraze „šikau ir tapšnojau“, kurios sugrįžimą prognozuoja Seimo narys, teigdamas: „nebelieka jokių kliūčių grįžti Pakso “šikau ir tapšnojau” laikams“, matomai pamiršęs, kad šią frazę praėjusi valdančioji dauguma pradėjo taikyti savo politikoje nuo pat I.Šimonytės sparnuoto pareiškimo: „Nepatinka? – Po 4 metų galėsit išsirinkti kitus“.

Mindaugas Lingė vardija papunkčiui ant ko naujoji valdančioji dauguma „galės tapšnoti“ nebijodama pasekmių, kaip „tašnodama“ nebijojo pasekmių ir TS-LKD vadovaujama koalicija praėjusioje kadencijoje.

Ypač įsimintinas 2 punktas, kuriame sakoma, jog ikiteisminį tyrimą turinti „Nemuno aušros“ partija (įtariamoji) galės be skrupulų valdyti valstybę. Nejučia kyla klausimas, kur buvo konservatoriaus M.Lingės skrupulai, kai konservatorių valdančiojoje koalicijoje dalyvavo net nebe įtariamoji, o jau nuteista už politinę korupciją „Liberalų sąjūdis“ partija?

4 punktas, kuriame M.Lingė kalba apie Lietuvos tarptautinės reputacijos menkinimą, nedaug atsilieka nuo antrojo, ypač prisimenant G.Landsbergio kovą su Kinija, Ž.Pavilionio viešus tvirtinimus apie ryšius su Kubos mafija, esą valdančia JAV kongresą, prezidento viešą menkinimą, kurios tas vargšas galiausiai neatlaikė ir pasidavė, tapęs.. (…), ir…

Visų kitų punktų minėjimas išduoda baimę, jog ilgai statytas TS-LKD projektas gali tiesiog subyrėti, ėmus jį tikrinti antikorupciniu ir naudos-žalos Lietuvai požiūriu, todėl kiekvieno atskirai vardinti neverta. (Juos visus galima pasiskaityti žemiau)

Ir iš tiesų, spaudimas socialdemokratams pasiekė tokį lygį, kad sužadino ne panišką baimę, kurios buvo tikėtasi, o pyktį ir norą gintis.  O S.Skvernelio vieši pareiškimai, jog „demokratai“ nedirbs su „Nemuno aušra“, buvo sutikti supratimu ir išlydėjimu iš valdančiosios koalicijos – niekas juk neverčia dirbti kartu.

Rezultatas – TS-LKD įtakos valdančiajai koalicijai, per Skvernelio demokratus, ir planų žlugimas. Matomai teks viską pradėti iš naujo.

Ir Mindaugas Lingė pradeda (tekstas neredaguotas):

Pagaliau išsigrynino. Vertybinė kapituliacija.

LSDP pirmininkas M. Sinkevičius savaitės pradžioje svarstė, ką rinktis – vertybes ar aritmetiką. Socdemai pasirinko vertybes. Taip, vertybes. Tik ne vakarietiškas, o vieną- aklą neapykantą konservatoriams.

Neseniai Žinių radijo laidoje komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas abejojo tiek “Nemuno aušros”, tiek ypač valstiečių kairumu ir klausė, o kas juos sieja, kai premjerė pasirinkta iš radikalesnės kairės? Atsakymas ir vėl – aiški neapykanta konservatoriams, Landsbergiams ir panašu – vakarietiškoms vertybėms.

Lygiai prieš metus V. Blinkevičiūtė aiškiai ir atvirai įvardino: mūsų rinkėjams nesvarbu, kas bus premjeras, svarbu, kad konservatorių nebeliktų.

Matyt S. Skvernelis labiausiai buvusioje koalicijoje priminė konservatorių. Ramu, atsikratė. Nors galėjo atsisveikinti su Žemaitaičiu ir bent taip atitaisyti randuotą veidą nuo melų ir klaidų.

Demokratai vardan Lietuvos buvo, ar bent jau atrodė vardan Lietuvos. Užgimstanti sąjunga liks tik vardan varymo ant konservatorių. Nebelieka jokių kliūčių grįžti Pakso “šikau ir tapšnojau” laikams.

Turėsime tiesiog tapšnotojų koaliciją, sustiprintą Tomaševskio, V. Ąžuolo, D. Gaižausko, I. Vėgėlės. Ir tai tokiame slogiame geopolitiniame laike.

1. Galės tapšnoti ant prokurorės prašymų naikinti neliečiamybes. Nemunaušrietis Bucevičius jau pasakė, kad jos neatsisakys pats. Reikės socialdemokratams grąžinti skolą už Dudėno išsaugojimą. Ko gero net naujoje koalicijos sutartyje nebeliks punkto apie savanorišką imuniteto atsisakymą).
2. Galės tapšnoti ant kriminalinės veiklos. Ikiteisminį tyrimą turinti NA partija legitimizuoja, kad įtariamieji gali be skrupulų toliau valdyti valstybę.
3. Galės stipriau tapšnoti ant tarptautinių sankcijų. Ąžuolo, Jankūno, Vėgėlės, Gaižausko ir co flangas sustiprins sankcijų menkintijų gretas.
4. Galės tapšnoti ant tarptautinės reputacijos. Jau koalicijos vardu galės atsukti nugaras, kai Seimo salėje kalbės iš užsienio atvykę provakarietiški politikai.
5. Galės tapšnoti ant energetinės nepriklausomybės. Pamirškime vėjų jūrų parkus.
6. Galės stipriau tapšnoti ant paramos Ukrainai iniciatyvų. Žemaitaitininkams į pagalbą stos Tomaševskio ir Ąžuolo legionai. Vis dažniau skambės – “nesikiškime”, “rūpinkimės savo žmonėmis”.
7. Galės stipriau tapšnoti ant gynybos stiprinimo. Spekuliuoti apie gynybai išleidžiamų lėšų tikslingumą, kurti abejones apie kuriamų poligonų neskaidrumą.
8. Galės tapšnoti ant propagandos kanalų draudimo, kurių blokavimą V. Tomaševskis vadino cenzūra ir demokratijos erozija.

Kai turėjo šansą suburti šviesesnę, LSDP nusprendė burti blogesnę nei buvo. Valstietiškas darinys Seime yra Nemuno aušros papildinys.
Na bet opozicija Seime sustiprės ir turės daugiau sąlyčio nei iki šiol. To susitelkimo reikės ginant valstybinį reikalą.

Mindaugo Lingės tekstas paskelbtas jo asmeninėje Facebook paskyroje.