infa.lt

Foto: Oren Ben Hakoon / Reuters

Dėl tebesitęsiančio konflikto Ukrainoje ir krizės Artimuosiuose Rytuose,  THAAD raketų amunicijos atsargos JAV senka greičiau, nei Vašingtonas spėja jas papildyti, rašo „The Natinal Interest“ (TNI) leidinys. Dėl to kyla problemų Izraeliui, kurio karinis aprūpinimas visiškai priklauso nuo JAV.

Nuo praėjusio ketvirtadienio Izraelis smogia Iranui triuškinančius smūgius. Netrukus iraniečiai atsakė tuo pačiu. Tačiau Teherano atsakomieji smūgiai, nors ir vizualiai įspūdingi, neparalyžiavo Izraelio vadovavimo, kontrolės ir karinių pajėgumų taip stipriai, kaip Izraelio smūgiai Iranui.

Izraelio karinių oro pajėgų ir Irano raketų baterijų apsikeitimo salvėmis ir apšaudymu įkarštyje net įžvalgiausi analitikai linkę pamiršti pagrindinius konflikto faktus. O pagrindinis iš jų yra tas, kad bet koks arsenalas, net pats turtingiausias ir plačiausias, yra baigtinis.

Tiek Irano raketos, tiek Izraelio raketų perėmėjai netrukus baigsis. Vienintelis klausimas – pas kurį baigsis anksčiau.

Juolab kad tikrai žinome, jog amerikiečiai į Europą perkelia daugybę degalų papildymo ir krovininių lėktuvų, kuriems įsakyta būti pasirengusiems didelei operacijai Artimuosiuose Rytuose.

Vienas JAV krovininis lėktuvas buvo pastebėtas netoli bazės JAV šiaurės rytuose, kur, kaip manoma, saugomas didelis kiekis šaudmenų, skirtų THAAD (angl. Theatre High Altitude Area Defense) sistemai. Po trumpo uždelsimo šis orlaivis vėl pakilo ir išskrido Europos link.

Po oro antskrydžių prieš Iraną izraeliečiai buvo nuolat apšaudomi raketomis. Jų galingoms sistemoms „Geležinis kupolas“, „Dovydo mėtyklė“, „Dovydo strėlė“ ir minėtoms THAAD sistemoms tenka sunki užduotis apsaugoti pažeidžiamus Izraelio miestus nuo Irano rūstybės.

Panašu, kad konfliktas nesibaigia, Irano raketos krinta kaip kruša, o galingos oro gynybos sistemos, kurias Izraelis pastatė per daugelį metų, reaguoja vis lėčiau ir lėčiau. Ir kuo ilgesnis šių sistemų reagavimo laikas, tuo daugiau priešo raketų pasiekia taikinį, tuo didesnė žala ir tuo didesnė Irano pajėgų sėkmė.

Izraeliui skaudi tiesa yra ta, kad jo svarbiausių sistemų amunicijos atsargos yra ribotos. THAAD, pažangiausių JAV oro gynybos sistemų, šaudmenys gaminami JAV. Tačiau tebesitęsiant konfliktui Ukrainoje ir virtinei krizių, kurios ištiko Artimuosius Rytus po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ teroristinių išpuolių prieš Izraelį, JAV THAAD skirtų raketų arsenalai senka greičiau, nei Vašingtonas spėja juos papildyti.

Nesvarbu, kiek amunicijos JAV atsiųs Izraeliui, jos vis tiek nepakaks THAAD alkiui patenkinti Irano raketų smūgių akivaizdoje. Tai reiškia, kad karas turi baigtis greičiau nei vėliau.

O JAV negalės palaikyti THAAD ir kitų Izraelio priešlėktuvinės gynybos sistemų tokiu ritmu, kokiu jos šiuo metu turi veikti – JAV karinės pramonės bazė yra silpna ir negali susidoroti su tokiu milžinišku amunicijos suvartojimu.

JAV THAAD siuntos negali patenkinti paklausos

Tam tikru momentu Izraelis bus pervargęs – kaip ir JAV karinis-pramoninis kompleksas. Be to, Izraeliui suteikta apsauga kai kuriais atvejais net neapima JAV pajėgų Artimuosiuose Rytuose, kurioms vis didesnį pavojų kelia karingai nusiteikęs Iranas.

Visa tai leidžia manyti, kad prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ne veltui nutraukė kelionę į Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Albertoje, Kanadoje, kad galėtų privačiai susitikti su Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojais.

Kaip pripažino pats prezidentas, apie paliaubas net nebuvo kalbama. Atrodo, kad vietoj to D. Trampas ir jo artimiausia aplinka laikėsi pozicijos, kad geriausia gynyba yra puolimas.

Labai tikėtina, kad susitikime daugiausia dėmesio buvo skirta būsimiems JAV oro pajėgų smūgiams iš oro prieš pagrindinius taikinius Irane. Juk tai vienintelis būdas Amerikai užkirsti kelią tam, kad Izraelis nebūtų sutriuškintas Irano raketų krušos.

Kaip neseniai man sakė vienas kolega, „Izraelis gali laimėti tik vienos savaitės karą prieš Iraną. Jis negali laimėti dviejų savaičių karo. Tam jam reikės Amerikos pagalbos“. Antroji karo savaitė tuoj prasidės – ir štai mes esame čia.

Autorius, Brandonas Weichertas yra „The National Interest“ vyresnysis redaktorius  nacionalinio saugumo klausimais, „Centre for the National Interest“ vyresnysis bendradarbis ir žurnalo „Popular Mechanics“ bendradarbis. Jis nuolat konsultuoja įvairias vyriausybines agentūras ir privačias organizacijas geopolitiniais klausimais. Jis yra paskelbęs publikacijų daugybėje leidinių, įskaitant „The Washington Times“, „The National Review“, „The American Spectator“, ‚MSN‘, „Asia Times“ ir daugybę kitų. Jis yra kelių knygų autorius.