infa.lt

Mokslininkai radikalai vis labiau artėja prie dirbtinių lytinių ląstelių, kurios leis nevaisingiems žmonėms susilaukti biologinių vaikų, sukūrimo. Toks pareiškimas buvo padarytas Jungtinės Karalystės Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnybos (HFEA) posėdyje, rašo britų „The Guardian“ leidinys.

Technologijos kūrimą aktyviai remia Silicio slėnio startuoliai, o jos įgyvendinimas prognozuojamas per 10 metų. Laboratorijoje sukurti kiaušinėliai ir spermatozoidai galėtų panaikinti amžiaus ir biologines kliūtis pastojimui.

Tačiau ši technologija susijusi su etinėmis problemomis ir medicinine rizika. Iki šiol ją naudoti klinikinėje praktikoje buvo uždrausta.

Dirbtinės lytinės ląstelės (DLL) – laboratorijoje iš genetiškai perprogramuotų odos ląstelių arba kamieninių ląstelių sukurti kiaušinėliai arba spermatozoidai.

In vitro gametogenezė laikoma šventuoju graliu vaisingumo tyrimuose. Ši technologija žada pašalinti amžiaus ir kitas kliūtis pastojimui. Tačiau ji taip pat kelia precedento neturinčią medicininę ir etinę riziką, į kurią, HFEA teigimu, reikia atsižvelgti vykdant siūlomą vaisingumo įstatymų reformą.

Laboratorijoje užauginti kiaušinėliai jau buvo panaudoti sveikiems pelių jaunikliams, įskaitant ir tuos, kurie turėjo du biologinius tėvus, pagimdyti. Panašaus rezultato su žmogaus ląstelėmis dar nepavyko pasiekti, tačiau JAV startuoliai, tokie kaip „Conception“ ir „Gameto“, teigia, kad artėja prie šio tikslo.

HFEA posėdyje buvo įvardinta, kad numatomas šios technologijos įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 2-3 metų (optimistinė prognozė) iki 10 metų. Vis dėlto, keli susitikime dalyvavę gydytojai išreiškė įsitikinimą, kad DLL ateityje greičiausiai taps įprasta klinikinės praktikos dalimi.

HFEA vadovas Peteris Thompsonas sakė: „Dirbtinės lytinės ląstelės gali gerokai padidinti žmogaus spermos ir kiaušialąsčių prieinamumą moksliniams tyrimams, o jei bus įrodytas jų saugumas ir veiksmingumas ir visuomenė pritars šiai technologijai, tai atvers naujas vaisingumo gydymo galimybes vyrams, kurių spermatozoidų skaičius mažas, ir moterims, kurių kiaušidžių rezervas mažas.

Ši technologija taip pat atveria kelią radikalesnėms galimybėms, pavyzdžiui, „vienišai tėvystei“ arba „daugiavaikei tėvystei“, o tai, žinoma, kelia daug etinių klausimų. Pavyzdžiui, pirmuoju atveju iš to paties žmogaus ląstelių sukuriama ir kiaušialąstė, ir sperma.

Tai labai padidina recesyvinių genetinių ligų, kurias sukelia defektiniai genai, riziką. Dauguma žmonių turi tokių genų, tačiau jie paprastai nepasireiškia, nes žmogus turi dvi kiekvieno geno kopijas – vieną gautą iš motinos, kitą iš tėvo.

Tačiau, labai tikėtina, kad vaikas, pradėtas vieno iš tėvų, neturės „sveikos“ geno kopijos, kuri kompensuotų defektinę. Klinikinės genetikos profesorė ir HFEA narė Frances Flinter posėdyje sakė: „Tam tikra prasme tai yra kraštutinė incesto forma“. Posėdyje sutarta, kad „vienalytė tėvystė“ turėtų būti uždrausta.

Tuo pat metu „daugiavaikė tėvystė“ gali būti leistina, nes ji nekelia tokios biologinės rizikos ir iš dalies turi socialinių analogų, pavyzdžiui, mišrias šeimas arba donorų santykius.

Šiuo atveju dvi poros sukuria du embrionus, o tada jų ląstelės laboratorijoje panaudojamos kiaušialąstėms ir spermatozoidams, iš kurių suformuojamas galutinis embrionas.

HFEA mokslo politikos vadovė Rebecca Taylor paaiškino: „Iš tikrųjų šiuo atveju keturi tėvai genetiškai būtų vaiko seneliai. O tėvai būtų embrionai, jei tai apskritai įmanoma įsivaizduoti.“

Kitas etinis klausimas susijęs su galimybe laboratorijoje sukurti daugybę embrionų, o tai atvertų kelią didesnio masto genetiniams tyrimams. Šalyse, kuriose tokios procedūros reglamentuojamos ne taip griežtai kaip Jungtinėje Karalystėje (kur atranka leidžiama tik dėl sunkių genetinių ligų), tai gali priminti eugeniką, kai embrionai atrenkami pagal pageidaujamus požymius, perspėjo HFEA.

Palengvinus amžiaus ribas, kyla rizika, kad vyresnio amžiaus moterys ir vyresnio amžiaus tėvams gimę kūdikiai gali būti rizikingi.

Dirbtinių lytinių ląstelių naudojimas klinikinėje praktikoje draudžiamas galiojančiais teisės aktais. Be to, būtų labai sunku įrodyti jų saugumą: bet kokie atsitiktiniai genetiniai pokyčiai tokiose ląstelėse gali turėti įtakos visoms vėlesnėms kartoms.

HFEA rekomendavo, kad in vitro gametų naudojimas turėtų būti reglamentuojamas teisės aktais ir kad su jomis susijusi pavojinga praktika turėtų būti uždrausta.

infa.lt: straipsnyje nieko nekalbama apie biorobotų, reikalingų darbui, eksperimentams arba karui auginimą. Ir iš tikrųjų visiškai nesvarbu įstatymai, kai darbo imasi aukščiau įstatymo ribų esančios jėgos. Pasaulyje jau skambėjo skandalingi ekstremalūs eksperimentai, į kuriuos buvo įsimaišiusios vyriausybės.

Tačiau jie visi, kaip taisyklė, atsiskleidžia po daugybės metų, kai kaltųjų nubausti nėra kaip.   Iš esmės čia kalbama apie biorobotų gamybą, kur žmogaus gimda būtų tik jų eksperimentinis fabrikas, vėliau, patobulėjus technologijoms, pakeistas į dirbtinę terpę, kur rezultatų liudininkų nebebus.

Mokslininkai, atmetantys etinius ir biologinius gyvybės paslapties principus, gali būti vadinami tik ekstremistiniais radikalais, vardan pinigų pasiruošusiais viskam.