infa.lt

Foto: REUTERS / Susana Vera/as

Dabartinis Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius, kritikuojantis NATO ir ES, kurio populizmas pelnė jam palyginimų su Donaldu Trampu (Donald Trump), sekmadienį laimėjo pirmąjį šalies prezidento rinkimų turą, surinkęs 49,1% rinkėjų palaikymą, praneša „Politico“ leidinys.

Antrąją vietą užėmęs Draganas Primoracas, ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus Kroatijos demokratinės sąjungos (HDZ) kandidatas, gavo 19,4% balsų, pranešė Valstybinė rinkimų komisija, suskaičiavus  99,9% rinkimų apylinkių balsų.

Nė vienam iš kandidatų nesurinkus absoliučios daugumos, Kroatijoje sausio 12 d. vyks antrasis rinkimų turas.

Rezultatai tęsia susiskaldymą šalies aukščiausioje vadovybėje. Nors prezidento postas iš esmės yra daugiau formalus, populiariausio šalies politiko Milanovičiaus perrinkimas būtų dūris jo varžovui Plenkovičiui.

Pergalės kalboje Zagrebe Milanovičius pažadėjo skatinti „susitelkusią Kroatiją, – Kroatiją, kuri rūpinasi savo interesais ir žino, kad tik mums rūpi, kas vyksta mūsų šalyje“.

Ministras pirmininkas Plenkovičius, kalbėdamas po rezultatų paskelbimo, pasveikino savo partijos kandidatą, patekusį į antrąjį turą. „Nuo rytojaus – naujas žaidimas, dvi naujos savaitės“, – pareiškė jis.

„Milanovičius neturi jokios programos, – tęsė jis. „Nenorime, kad mus trauktų į Rusiją, norime, kad Kroatija eitų teisinga kryptimi.“

Savo rinkimų kampanijos metu prezidentas Milanovičius stengėsi pasinaudoti skandalų serija, dėl kurios Plenkovičiaus kadencijos metu dėl korupcijos atsistatydino arba buvo atleisti daugiau kaip 30 ministro pirmininko partijos ministrų.

Jis taip pat kaltino Plenkovičių dėl jo proeuropietiškos pozicijos, vadindamas jį Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen „patarnautoju“, ir pagrindine Kroatijos problema laikė imigraciją.

Plenkovićius savo ruožtu siekė parodyti balsavimą kaip plebiscitą dėl Kroatijos ateities ES.

„Milanovičius yra Kroatijos politikos vėžys“, – sakė jis anksčiau šį mėnesį ir pakartojo, kad prezidentas siekia priartinti Kroatiją prie Maskvos.

Tačiau Ivanas Grdešičius, Zagrebo tarptautinio universiteto „Libertas“ politikos mokslų profesorius, sakė, kad vien geopolitika negali kompensuoti antrojo kandidato, Primoraco galimybių – tarp jų ir to, kad jis „nėra pakankamai charizmatiškas“, kad „turėtų didesnį patrauklumą žmonėms“.

Primoracą taip pat prislėgė dar vienas skandalas – šis buvo susijęs su sveikatos apsaugos ministru Viliu Berošu, kuris buvo suimtas ir atleistas po to, kai Europos prokuratūra lapkritį pradėjo korupcijos tyrimą.

„Girdžiu daug abejonių iš pacientų, kuriems kelia nerimą tai, kad jis yra tos pačios politinės partijos kandidatas, kaip ir atleistas ministras“, – sakė Kroatijos pacientų teisių ombudsmenė Jasna Karačič Zanetti.