infa.lt

Vakar, pasidalinus įrašu apie beprasmiškus draudimus vaikams, sulaukiau pamokymų, kad šie draudimai – ne beprasmiški, o labai reikalingi, ir kad šiaip su vaikais į viešas vietas eina tik „supermamytės”.

Ne supermamytės pačios vaikų neaugina ir į tokias vietas kaip prekybos centrai, viešbučiai, spa ar netgi vandens parkai su vaikais neina.

Daug išminties pažėrė žinoma influencerė, keliautoja ir knygų autorė, kuri organizuoja turus po Vilnių (be vaikų, žinoma).

„Jei negalėdavau jo kam nors palikti, tai tiesiog pasėdėdavau su juo namie. Negi sunku?” – stebėjosi, kalbėdama apie savo sūnų.

Supratau, kad nesunku, jei su savo vaiku būni tik kartais. Jei su vaiku būni nuolatos, tai ne tik kad sunku, bet iš esmės ir nelabai įmanoma.

Visgi, influencerė išminties nestokojo ir šiuo klausimu. Ji paprotino, kad atskiras tėvų ir mažų vaikų gyvenimas yra natūralu, taip „padiktuota gamtos”.

Juk su tais mažais bambliais (kitų epitetų net nepamenu) neįdomu. Kur kas įdomiau gyventi, keliauti ir tyrinėti pasaulį be jų. O kai jau paaugs, nuramino, bus galima daugiau kažką paveikti kartu.

Ir, dievaži, palikti savo vaiką kaip seną lagaminą seneliams/auklėms ar šiaip kažkam, o pačiam vykti į keliones, spa ar kitas pramogų vietas, pasak šios influencerės, ne tik kad nėra neteisinga, bet priešingai: „Vaikui neįdomu”, „Vaikui geriausia namie”, netgi – o taip! – „Mylimi vaikai būna namie,” – rėžė iš peties ir pridėjo, kad namie vaikui užtikrinama mityba, režimas ir šiaip jam viešoje vietoje (bet kurioje viešoje vietoje) būtų neįdomu.

Taigi, laimingiausi vaikai sėdi namie su auklėmis ar seneliais, o mažiau laimingi duodasi po vandens parkus ir spa, keldami tokioms tetoms pasibaisėjimą, nes „pampersuoti”, „šokinėja” ir „taškosi”.

Tačiau dabar įsivaizduokime situaciją. Ateina šios tetos sutuoktinis ir sako: „Aš važiuoju tūsinti, o tu lieki namie, nes čia mityba, režimas ir šiaip tau ten būtų neįdomu”.

Esu tikra, kad teta imtų pykti, trypti kojomis, balsas pakiltų vienu kitu decibelu, galimai net pakviptų skyrybomis.

Taigi, jei bent trumpai pastatysite save į vaiko poziciją, neliks abejonių, kaip elgtis teisinga.  Vaikas nėra mažiau žmogus.

Vaikas yra mažas žmogus. Laimingi vaikai namie nesėdi. Laimingi vaikai gyvena gyvenimą. Kaip ir jų tėvai.

šaltinis: lidzita.lt

infa.lt komentaras:

Pažiūrėjome į komentarus po šiuo įrašu ir atradome štai tokį, minėtos straipsnyje influencerės komentarą, kuris, galimai, tapo aukščiau paskelbto straipsnio priežastimi:

Iš tikro taip, nes atskiras gyvenimas yra adekvatu. Juk suaugusiajam ne vieta mokytis daržely, o vaikui – universitete. Tokia ta gamta. Kita vertus, yra daugybė erdvių, skirtų visiems – tai parkai, miškai, laukinės jūros pakrantės, kavinės su žaidimų kampais vaikams ir t.t.

Ką matau iš tendencijos, kai supermamytės savo kūdikius bando įlieti į pramogas ir vietas, kur jų vaikams dar ne laikas, tai rezultate – visiškas chaosas: kūdikio maitinimo ir miego ritmas sutrikdytas, todėl, būdamas tūse su susugusiais, kur triukšmas ir daug veiksmo, jis bliauna, o mamytė nesupranta, kodėl, kišdama jam savo papą.

Bet viršūnė, kai į filharmoniją viena mamelė buvo atsinešusi savo mažių nešioklėje. Koncertas vyko taip, kad žiūrovų žvilgsniai periodiškai nubanguodavo į mamą, kuri, užuot išskubėjusi verkiančio kūdikio raminti į kitą patalpą, vaikščiojo užsispyrusi prie publikos ir dar lopšinę niūniavo.

Muziejininkai jau irgi nebesupranta, kas vyksta, kai įsižeidžia mamelės, paprašytos neleisti vaikams čiupinėti eksponatų arba perspėtos, kad stiklas gali sudužti, jei vaikai toliau jį spardys. Aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kam tuos savo pyplius vestis ten, kur jiems ne vieta? Kam?

Juk tiek daug dabar paslaugų ir vietų, kurios būtent sukurtos vaikams, bet ne… Ir iš kur tas atkaklumas su mažu kniaukliu brautis į suaugusiems skirtus renginius? Pamenu, jei mano vaiko niekas negalėdavo prižiūrėti, likdavau su juo namie, kokios problemos?

Ir į keliones neskrisdavau, kai nebūdavo, kas liks su vaiku namie. Na ir kas čia baisaus? Štai tau ir laikas kartu. Užtat koks malonumas, kai vaikas užauga ir su juo gali nueiti ir būti ten, kur dar neseniai jam būtų buvę neįdomu ar būtų kilę problemų.

Kiekviename gyvenimo etape – savi džiaugsmai ir savi vargai. Vis tiek ateina metas, kai vaikas suauga, ir tada galima kartu nuveikti jau daugiau.