infa.lt

Gruodžio 31 d. baigiasi Rusijos dujų tranzito į ES sutartis, o dujų kainos Europoje jau pakilo 48%, praneša „Bloomberg“ agentūra. Todėl Slovakija, Austrija ir Italija padidino spaudimą Ukrainai ir paragino V. Zelenskį leisti toliau tiekti šį kurą iš Rusijos.

Dujų tranzito per Ukrainą ateitis tapo abejotina. Jei iki trečiadienio paskutinę minutę nebus sudarytas susitarimas, milijardų kubinių metrų dujų srautas gali sustoti.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ir grupė Vidurio Europos bendrovių vis labiau spaudžia Ukrainą, kad ji ir toliau transportuotų dujas nuo rytinės sienos su Rusija pirkėjams Europos Sąjungoje net ir pasibaigus tranzito susitarimo galiojimui gruodžio 31 d.

Po beveik trejus metus trunkančios Rusijos karinės invazijos Ukrainoje Budapeštas ir Bratislava tebėra priklausomi nuo pigių „Gazprom“ dujų, o tai kenkia ES pastangoms mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos.

Likus trims dienoms iki Rusijos ir Ukrainos susitarimo galiojimo pabaigos, šalių retorika tik aštrėja. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šios savaitės pradžioje apkaltino Fico, kad šis sudarė „neaiškius susitarimus“ su prezidentu Vladimiru Putinu.

Atsakydamas į tai, Slovakijos vadovas penktadienį pagrasino nutraukti elektros energijos tiekimą savo rytinei kaimynei.

Diplomatams, žinantiems derybų padėtį, eskalacija nebuvo netikėta. Ankstesni buvusių partnerių ginčai dėl dujų tranzito ne kartą lėmė staigų tiekimo sumažinimą arba visišką nutraukimą – taip pat ir paskutinės minutės susitarimus.

Energetikos ekspertai, pramonės vadovai ir politikai Europoje ir kitose pasaulio dalyse vis dar laukia trijų lyderių užuominų, ko tikėtis toliau.

V. Zelenskis ne kartą sakė, kad pasibaigus susitarimo galiojimui neleis tranzitu per Ukrainą gabenti rusiškų dujų, kuriomis maitinama Kremliaus karinė mašina.

Kartu jis sakė, kad yra atviras dujų transportavimui iš kitų šalių – ši galimybė, pasak gerai informuotų šaltinių, nėra atmesta.

Priimdamas sprendimą Ukrainos vadovas turės atsižvelgti į šalies dujotiekių sistemos, kurios bendras ilgis yra 38 600 kilometrų, saugumą. Šis tinklas, vienas didžiausių pasaulyje, per pastaruosius trejus metus išvengė atakų, nes juo keliavo rusiškos dujos.

Priešingu atveju sistema gali tapti tokiu pat taikiniu kaip dujų saugyklos ir elektrinės. Tai savo ruožtu sukeltų techninių problemų ir apsunkintų namų šildymą visoje Ukrainoje žiemą.

„Ukrainos infrastruktūrai kylančios rizikos klausimas nuolat keliamas diplomatinėse diskusijose“, – sakė Europos politikos studijų centro Briuselyje vyresnysis tyrėjas Christianas Egenhoferis. – Tai gali tapti gelbėjimosi ratu Zelenskiui, jei jis nuspręs tęsti tranzitą.“

Tuo pat metu, pažymėjo K. Egenhoferis, derybos dėl dujų turės įtakos ne tik Ukrainai.

Ir V. Putinui, ir R. Fico palankiausia būtų, kad Europos vartotojai ir toliau pirktų dujas tiesiogiai iš „Gazprom“. Tokiu atveju Rusija liktų ES rinkoje, nesidalydama pajamomis su tarpininkais, o Slovakija sutaupytų papildomų tranzito išlaidų, teigia gerai informuoti šaltiniai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad derybos tęsiasi, todėl neatmetama galimybė, kad staiga paskutinę minutę bus sudarytas susitarimas.

Iki karinio konflikto tranzito susitarimus tarp Kijevo ir Maskvos padėjo sudaryti Europos Sąjungos vykdomoji institucija.

Dabar, dėl bloko pastangų diversifikuoti tiekimą ir plėsti atsinaujinančiąją energiją, Europos Komisija derybose nedalyvauja. Vietoj to ji tik pabrėžia, kad yra alternatyvių šaltinių, o dujų saugyklos regione yra pilnos.

Vasario mėnesį ES vykdomoji institucija pateiks planą, kaip palaipsniui atsisakyti rusiško iškastinio kuro, kurį Kremlius esą pavertė politinio šantažo ginklu.

Tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo valstybių narių: rusiškos suskystintos gamtinės dujos tiekiamos ne tik vamzdynais į Slovakiją ir Vengriją, bet ir į Prancūzijos, Belgijos ir Ispanijos uostus.

„Ginčas dėl rusiškų dujų dar labiau padidintų nesutarimus tarp ES narių ir puikiai atitiktų Rusijos siekį palaužti Europos paramą Ukrainai“, – sakė strateginės žvalgybos bendrovės PRISM vyresnysis analitikas Botha Ilias.

Šį mėnesį Komisija patikino, kad dujų tiekimo per Ukrainą nutraukimas turės tik „nereikšmingą“ poveikį Europos dujų kainoms, ir pažymėjo, kad rinkos į tai jau atsižvelgė nustatydamos kainas.

Šiais metais, tikintis dujų tiekimo sumažinimo, dujų kainos Europoje išaugo 48%, nes dėl užsitęsusio šalto ir nevėjuoto oro (Neveikiant vėjo ir saulės elektrinėms) sparčiai senka dujų atsargos.

Nors kainos dar toli gražu nesiekia 2022 m. rekordų, pasiektų per patį energetikos krizės įkarštį, jos vis dar yra pakankamai didelės, kad smogtų pramonei ir namų ūkiams.

Tarpvyriausybinio susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos nebuvimas apsunkina, bet neatmeta galimybės sudaryti komercinį sandorį, kuriame dalyvautų Europos bendrovės.

Slovakijos dujų bendrovė „Slovensky Plynarensky Priemysel“ ir dujų tinklo operatorius „Eustream“ – kartu su Vengrijos „MOL Hungarian Oil and Gas“, taip pat Austrijos ir Italijos prekybos asociacijomis ir stambiais pramoniniais vartotojais – jau paragino V. Zelenskį leisti tolesnį tiekimą.

Buvo aptariamas iki 15 mlrd. kubinių metrų per metus tranzitas, t. y. panašus kiekis, koks šiuo metu pumpuojamas Ukrainos vamzdynais.

Praėjusį sekmadienį susitikęs su V. Putinu A. Fico pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi toliau tiekti dujas į Vakarus per Ukrainą, tačiau po sausio 1 d. tai bus „praktiškai neįmanoma“ dėl Kijevo pozicijos.

Atsakydamas V. Zelenskis teigė, kad pasiūlė R. Fico kompensuoti papildomas išlaidas, kurias Slovakija patirtų, jei būtų nutrauktas rusiškų dujų tranzitas.

Jis taip pat sakė esąs pasirengęs leisti tiekti ne rusišką kurą, jei to paprašytų Europos Komisija, tačiau Slovakijos vadovas, pasak jo, pasiūlymą atmetė.

Ginčas dar labiau paaštrėjo penktadienio vakarą, kai R. Fico „Facebook“ vaizdo įraše* pareiškė, kad jei tiekimas bus sustabdytas, jis įvertins padėtį ir imsis atsakomųjų veiksmų – iki pat elektros energijos, reikalingos Ukrainai elektros energijos tiekimo nutraukimo metu, sustabdymo.

Jis teigė, kad už Rusijos dujų tranzito sustabdymą ES sumokės kainą – vien per ateinančius dvejus metus papildomai išleis 120 mlrd. eurų už elektrą.

„Rusijos gamtinių dujų tranzito per Ukrainą sustabdymas nėra tik tuščias politinis gestas. Tai labai brangus žingsnis, už kurį mes, Europos Sąjunga, turėsime sumokėti“, – sakė Fitzo.

Artėjant galutiniam terminui svarstomi ir alternatyvūs sprendimai. Pasak gerai informuotų šaltinių, SPP derasi su Baku įsikūrusia valstybine naftos kompanija dėl azerbaidžanietiškų dujų tiekimo.

Tam gali prireikti „Gazprom“ ir „Socar“ mainų, kad Azerbaidžano bendrovė pirktų atitinkamus kiekius iš Rusijos ir galėtų kas tiekti Europos pirkėjams.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat pasiūlė perkelti rusiškų dujų pardavimo vietą prie fizinės Rusijos ir Ukrainos sienos, nes tokiu atveju dujų nuosavybė būtų perduota Europos pirkėjams, o Ukraina būtų įpareigota užtikrinti tranzitą pagal laisvosios prekybos susitarimą su ES, teigė gerai informuoti šaltiniai.

Ketvirtadienį V. Putinas pripažino, kad yra įvairių pasiūlymų, leidžiančių Vengrijai, Slovakijai, Turkijai ar Azerbaidžanui dalyvauti tiekiant dujas per Ukrainą, tačiau sakė, kad tokį susitarimą būtų sunku įgyvendinti dėl ilgalaikių „Gazprom“ sutarčių.

Prieš pradėdama karinę invaziją Ukrainoje 2022 m. vasarį, Rusija buvo didžiausia ES dujų tiekėja, tiekianti daugiau kaip 40% bloko importo. Prasidėjus kariniams veiksmams ir sumažėjus tiekimui, Europa sparčiau atsisakė rusiškos energijos. Pernai rusiškos dujos sudarė tik apie 8% viso ES importo.

Leidimas toliau tranzitu gabenti rusiškas dujas per Ukrainą taip pat pakenktų žinutei, kad ES neketina elgtis su V. Putino Rusija taip, kaip anksčiau, sakė Benjaminas Šmitas (Benjamin Schmitt), Europos politikos studijų centro ir Pensilvanijos universiteto Kleinmano energetikos politikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis.

„Statymai yra didesni nei bet kada anksčiau“, – daro išvadą jis analitinėje pažymoje. – „Tolesnis rusiškų dujų tranzitas bet kokia forma – ar tai būtų atviras sutarties su Kremliaus kontroliuojamu ‚Gazprom‘ pratęsimas, ar kitokia etiketė, bet de facto vis tiek dar su Rusija – yra pavojingas Ukrainai“.