infa.lt

Rumunijos prezidentas Klausas Johannis
Foto: Andreea Campeanu, Reuters

Pasibaigusi Rumunijos vadovo kadencija gilina politinę krizę

Šeštadienį Rumunijoje, kuri išgyvena didelę politinę krizę, baigiasi prezidento Klauso Iohanniso įgaliojimai. Nepaisydamas opozicijos raginimų, jis kategoriškai atsisakė palikti postą, aiškindamas savo poziciją šalies įstatymais: prezidentas eina savo pareigas iki išrinkto vadovo inauguracijos, savo apžvalgoje rašo “Kommersant“ leidinys.

Tačiau K. Iohannis vis dar neturi įpėdinio, nes buvo atšaukti pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatai, kuriuose pirmavo Vakaruose prorusišku kandidatu laikomas Kelinas Džordžesku.

Naujo balsavimo datą turi nustatyti vyriausybė, tačiau jos formavimas smarkiai užtruko.

Šių metų prezidento rinkimus Rumunijoje lydėjo daug netikėtų įvykių, o šalyje vykstančios dramos pabaigos dar nematyti. Pirmoji staigmena buvo ta, kad lapkričio 24 d. pirmajame ture lyderiu tapo nepriklausomas kandidatas Kelinas Džordžesku, kurį vietos žiniasklaida apibūdina kaip prorusišką politiką.

Antroji staigmena įvyko gruodžio 6 d., kai Konstitucinis Teismas (KT) panaikino pirmojo turo rezultatus ir atitinkamai atšaukė antrąjį turą.

Tokį žingsnį teisėjai žengė išanalizavę žvalgybos pranešimus apie rinkimų kampanijos pažeidimus (visų pirma buvo teigiama, kad Rumunija buvo Rusijos Federacijos „hibridinių veiksmų“ taikinys).

Tarp daugybės klausimų, kilusių po KT sprendimo, buvo ir tai, ką daryti su dabartinio valstybės vadovo, lemiančio užsienio ir saugumo politiką, įgaliojimais, atsižvelgiant į tai, kad gruodžio 21 d. baigiasi jo kadencija.

Nuo 2014 m. Rumunijai vadovavęs Klausas Johannis atsisakė palikti savo postą, remdamasis šalies Konstitucijos 83 straipsnio 2 dalimi: prezidentas eina pareigas, kol prisiekia naujas valstybės vadovas.

„Kaip aš galiu pasitraukti, jei konstitucija man sako, kad turiu likti?“ – gruodžio 18 d. surengtame brifinge sakė K. Johannis. Jis pabrėžė, kad tokios pozicijos laikosi ir Konstitucinis Teismas. Jis gali pasitraukti tik atsistatydindamas, tačiau prezidentas atmetė tokią galimybę „be ypatingos, itin stiprios motyvacijos“.

Su tokia pozicija sutiko ne visi. Proeuropietiškos partijos „Rumunijos gelbėjimo sąjunga“ (USR) lyderė Elena Lasconi (patekusi į antrąjį rinkimų turą, kuris galiausiai buvo atšauktas) pareiškė, kad jei Klausas Iohannis „turi bent truputį garbės“, jis atsistatydins ir laikinai perduos įgaliojimus Senato pirmininkui.

Tokia galimybė numatyta toje pačioje Konstitucijoje, jei „prezidentas yra nušalintas nuo pareigų arba laikinai negali vykdyti savo įgaliojimų“.

Savo ruožtu, kraštutinių dešiniųjų Aljanso už rumunų sąjungą (AUR) lyderis Giorghe Simionas pasiūlė naujajam parlamentui, kurio pirmasis steigiamasis posėdis įvyko penktadienį, inicijuoti Klauso Iohanniso pašalinimą iš pareigų.

Įtampa auga ne tik tarp politikų. Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose, daugiausia „TikTok“, plinta raginimai gruodžio 21 ir 22 d. rengti protestus, reikalaujant „valdžios uzurpatoriaus“ Johanniso atsistatydinimo.

Kadangi KT sprendimas negali būti peržiūrėtas, artimiausiu metu užduotis – nustatyti naują rinkimų datą. Tai yra vyriausybės, kuri šiuo metu dar nėra suformuota, prerogatyva.

Po gruodžio 1 d. įvykusių parlamento rinkimų keturios proeuropietiškos politinės jėgos – Socialdemokratų partija (PSD), Nacionalinė liberalų partija (PNL), Rumunijos gelbėjimo sąjunga ir vengrų mažumos partija – Rumunijos vengrų demokratinė sąjunga (UDMR) – pradėjo derybas dėl koalicijos, kad neleistų dešiniesiems perimti valdžios pasinaudojant parlamento dauguma (303 iš 466 vietų) ir iškelti savo kandidatą į ministrus pirmininkus.

Tačiau gruodžio 19 d. PSD lyderis ir Rumunijos ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu paskelbė, kad socialdemokratai pasitraukia iš derybų. „Neįmanoma sukurti nieko tvaraus su partneriais, kurie nesugeba įveikti savo pasipūtimo ir elgiasi taip, tarsi dalyvautų rinkimų kampanijoje. Neįmanoma dėl ko nors susitarti su partneriais, kurių pareiškimai privačiuose pokalbiuose ir viešojoje erdvėje prieštarauja vieni kitiems“, – aiškino jis.

Netrukus Klausas Johannis paragino koalicijos narius nekreipti dėmesio į „smulkius ginčus“. O tada PNL deputatas Alexandru Muraru pareiškė, kad susisiekė su socialdemokratais ir padarė išvadą, jog koalicijos derybos gali būti atnaujintos.

Tik dabar, jo teigimu, kyla klausimas dėl Rumunijos gelbėjimo sąjungos dalyvavimo jose. Taigi rumunai dar kurį laiką gali nežinoti naujojo prezidento rinkimų datos.