infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka

Arvydas Daunys

„Nemuno aušra“ partijos atstovė ir valdančiųjų koalicijos narė Agnė Širinskienė bakstelėjo pirštu į opozicinės valstiečių (LVŽS) frakcijos atstovą Igną Vėgėlę, kartu su konservatoriais ir liberalais pasirašiusį kreipimąsi į Konstitucinį teismą dėl nepilnos vyriausybės sudėties.

Primenu, kad du „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus „išbrokavo“ prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad jie neturi tinkamų kompetencijų, t.y. „neturi pakankamos vadybinės patirties ir nežino prioritetų“ (plačiau apie tai yra čia…), tad lyg ir suprantama, kad iškart naujus kandidatus į trūkstamas pozicijas surasti nėra paprasta. Todėl vyriausybė buvo tvirtinama nepilnos sudėties.

Kaip visada, kai yra proga įkišti pagalius į ratus tiems, kurie nepelnytai perėmė valdžią iš ankstesnių valdančiųjų, tai tie pagaliai kišami visomis progomis ir visais būdais.

Prisiminkime LVŽS pergalę 2016 m., kai gerą pusmetį jiems teko atmušinėti žiniasklaidos puolimą dėl Gretos kailinių ar automobilio nuomos sąlygų. Visiškai aišku, kas stovėjo už viso to. Ne išimtis ir šis atvejis.

Tik šįkart prie TS-LKD tandemo prisidėjo ir valstietis – Ignas Vėgėlė, apie ką parašė žiniasklaida, kurią ir pacitavo Agnė Širinskienė, pridėjusi savo komentarą:

Kaip suprantu Palucko Vyriausybės teisėtumą ginčys konservatoriai kartu su p. Vėgėle (LVŽS) ir liberalai.

Įdomu, ką apie tai mano valstiečių, sakiusių, kad neva kovoja su konservatoriais, bet dabar su jais ranka rankon dirbančių, rinkėjas? – Savo FB paskyroje klausia Agnė Širinskienė.

Taip, valstiečiai kažko neapskaičiavo arba, kaip ir 2016 m. kadencijos metu, vėl susirinko į savo mažutę frakciją tokių, kurių manėsi atsikratę kartą ir visiems laikams, t.y. veikiančių „ne pagal vertybinius parametrus“.

Pats Ignas Vėgėlė kol kas neatsakė nieko į A.Širinskienės priekaištą, tačiau susirūpino galimu Konstitucijos pažeidimu bei nepatogia Premjero ir Prezidento padėtimi, apie ką parašė savo FB paskyroje ilgoką tekstą, kurio dalį pacituosiu.

Vienos iš koalicijos partnerių vadovybės negebėjimas susitarti ir pasiūlyti tinkamų ministrų virsta visos valstybės problema, o Vyriausybės formavimas grasinasi virsti farsu.

Itin nepatogioje padėtyje atsiduria Premjeras ir Prezidentas, tiesiogiai atsakingi už vykdomosios valdžios veikimą ir Vyriausybės formavimą. Maža to, toks vienos partijos vadovybės veikimas gali nulemti, kad Vyriausybės formavimas taps antikonstituciniu.

• Konstitucinės teisės aspektai

Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžęs, kad Vyriausybės personalinę sudėtį formuoja Ministras Pirmininkas ir Respublikos Prezidentas. Vis dėlto, Vyriausybė turi turėti Seimo pasitikėjimą.

<…>

Kitaip tariant, svarstydamas, ar pritarti Vyriausybės programai, Seimas nesprendžia Vyriausybės personalinės sudėties klausimų, nes ministrų paskyrimas yra Premjero ir Prezidento prerogatyva. Tačiau suteikia įgaliojimus visai Vyriausybės sudėčiai vieninteliu būdu – Seimo pritarimu Vyriausybės programai.

Šios Konstitucinio teismo išvados remiasi keliomis Konstitucinio Teismo bylomis: paskutinį kartą 2020-aisiais Seimui formaliai tinkamai neapsvarsčius Vyriausybės programos ir patvirtinus naują Vyriausybę, ši procedūra buvo pripažinta antikonstitucine. <…>

Situacija, kuomet Seimui buvo pristatyta nepilnos sudėties Vyriausybė nėra nauja. 2012 metais Prezidentė taip pat laiku nepateikė pilnos sudėties Vyriausybės Seimui, tačiau Vyriausybės programos svarstymo Seime metu, jau buvo pilnos sudėties Vyriausybė.

Šiandien, jau apsvarsčius Vyriausybės programą ir ryt ją tikėtina tvirtinant Seime, dar neturime pilnos sudėties Vyriausybės. Tiek Seimo statutas, tiek Vyriausybės įstatymas nurodo ministrų kabineto dalyvavimą rengiant ir svarstant Vyriausybės programą. Ar gali dalyvauti tik dalis ministrų, rimtas klausimas Konstituciniam Teismui.

<…>

Bet dar įdomesnė situacija tuo, kad „Nemuno aušros“ vadovai jau kelintą kartą rodo netiesioginį bendradarbiavimą su Laisvės partija ir jos ideologija. Pirmasis pasiūlytas kandidatas į Teisingumo ministrus – Gintautas Bartkus – buvo vienas iš dviejų siūlytų „Laisvės partijos“ kandidatų į Teisingumo ministrus 2020-aisiais. Prezidentūra tuomet atmetė Bartkų ir pasirinko Eweliną Dobrowolską.

Dabar siūlomas kandidatas į Aplinkos ministrus Povilas Poderskis – prie laisviečio Šimašiaus buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius, paprastai tariant – Šimašiaus dešinioji ranka.

Pridėkime dar Vyriausybės programoje įrašytą netiesioginę nuorodą į Stambulo konvencijos principų įgyvendinimą ir turime jau tris per itin trumpą laiką įvykusius abejones pagrindžiančius faktus. Vienas faktas – gali būti atsitiktinumas, trys – akivaizdi tendencija. Nejau ir vėl Lietuva užlipo ant to paties grėblio?

Taip, I.Vėgėlės argumentai rimti, tačiau prisiminkime, kad viso to nebūtų buvę, jei ne G.Nausėdos atmesti kandidatai ir laiko pasirinkti kitus kandidatus trūkumas.

Tai nėra „Nemuno aušros“ inicijuoti ir įgyvendinti veiksmai. Tai vyko nepriklausomai nuo valdančiosios koalicijos.

Kitas klausimas – ką pakeis Igno Vėgėlės bendradarbiavimas su TS-LKD ir liberalais, esą „gelbėjant Konstituciją“? – Ar iš po žemių lyg burtų lazdele mostelėjus atsiras kiti kandidatai?

Ne, neatsiras – viską vis tiek spręs valdančioji dauguma.  Iš kitos pusės, ta „Konstitucijos gelbėtojų“ grupė atrodo itin tragikomiškai po 4 košmariško valdymo metų.

Ir vyšnaitė ant torto, prie visų jau turimų „prizų“ – kaltinimai šnipinėjimu TS-LKD partijos nariui, nekalbant apie kaltinimus pedofilija ir kitus „garsius žygius“.

Liberalai irgi turi kuo pasigirti – yra oficialiai už korupciją` nuteista partija.

Tai dabar įdomu – ar Igno Vėgėlės siekis su tokiais bendražygiais eiti į karą „už konstitucines vertybes“ tikrai grįstas vien „gerais norais“?

Ar čia jau apie pragarą?