infa.lt

Ukrainos kariškės per Nepriklausomybės dienos parado repeticiją Kijeve, 2015 m. rugpjūtis
Foto: REUTERS

Ukrainoje svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį į kariuomenę būtų priimamos moterys, praėjusios bazinius karinius mokymus, pranešė „Newsweek“ leidinys. Idėja priimti moteris į kariuomenę buvo iškelta atsižvelgiant į didelį personalo trūkumą Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, žengė „pirmuosius žingsnius“ mobilizuoti moteris į kovą su Rusija trūkstant karo jėgos, pareiškė parlamento narys Dmytro Razumkovas.

Jis sakė, kad gruodžio 3 d. priimtame įstatymo projekte Nr. 12076 yra nuostata, leidžianti moterims, atitinkančioms medicininius ir amžiaus reikalavimus, stoti į kariuomenės registrą kaip šauktinėms ir praeiti bazinius karinius mokymus. Tai pranešė Ukrainos televizijos kanalas „Strana“.

Razumkovas paragino per antrąjį svarstymą išbraukti šią nuostatą iš įstatymo projekto.

Tai labai svarbus pakeitimas, nes jis padės panaikinti karinės jėgos trūkumą Ukrainos kariuomenėje ir suteiks galimybę šaukti Ukrainos moteris dalyvauti karinėse operacijose.

„Newsweek“ nedarbo metu elektroniniu paštu susisiekė su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir Ukrainos gynybos ministerija ir paprašė pateikti komentarus.

Siūlomos įstatymo „Dėl karinės prievolės ir karinės tarnybos“ pataisos leistų moterims, norinčioms prisijungti prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, būti pašauktoms į kariuomenę ir užregistruotoms rezervistėmis.

Kai kurie, tarp jų ir Aukščiausiosios Rados aparato pagrindinis mokslo ir ekspertų departamentas, nesutiko su šiomis pataisomis ir pavadino „nepriimtinu registruoti moteris šauktinėmis prieš pat karinės tarnybos pradžią“.

Dabartiniai Ukrainos įstatymai leidžia mobilizuoti vyresnius nei 25 metų amžiaus vyrus. Kariuomenė taip pat priima moteris savanores, bet ne šauktines.

Ukrainos parlamento deputatė Maryana Bezugla „Telegram“ tinkle pasisakė už pataisą, leidžiančią moterims būti šaukiamoms į kariuomenę, ir parašė: „Konstitucijoje nėra dviejų rūšių piliečių. Šiuo metu turime neteisėtą vyrų diskriminaciją.

Be to, jei bus mobilizuojamos moterys, vyrų bus šaukiama mažiau. Tai vienas iš veiksnių, kodėl jūs, vyrai, palaikote piliečių mobilizaciją“.

Bezugla sakė, kad reikėtų pradėti nuo moterų šaukimo į pareigas užnugaryje – tarnautojomis, personalo pareigūnėmis, apsaugos darbuotojomis ir pan. Tai leistų siųsti vyrus į frontą priešakinėse brigadose.

Deputatė pridūrė: „Karas negali būti išrinktųjų reikalas, ypač kai kalbama ne tik apie teritorijas ar įtakos sferas, bet ir apie tautos egzistenciją ir teisę į išgyvenimą, nepaisant vidinių nesutarimų. Be visos tautos pasipriešinimo šis karas bus pasmerktas pralaimėjimui, o ukrainiečių tauta – dar vienam valstybingumo praradimui.“

Baigdamas Bezugla pareiškė: „Tai paradoksas. Gynybos ministerija sužlugdė mobilizacijos politikos vykdymą, generolai tiesiog naikina savo karius neapgalvotais sprendimais, o ši tema nekeliama – matote, ji pernelyg jautri. Galbūt mobilizuotos moterys įves tvarką į šį chaosą“.

Nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, moterys galėjo prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų kaip savanorės.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aneksavus Krymą, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 50 000 moterų, iš jų 16 500 tiesiogiai tarnavo kariuomenėje. Nuo 2024 m. sausio moterys sudarė 7,3% visų Ukrainos karių. Ukrainos vyriausybės duomenimis, ginkluotosiose pajėgose tarnavo 62 000, o daugiau nei 45 000 užėmė karines pareigas.

Šių metų pradžioje koviniuose daliniuose tarnavo daugiau kaip 4 000 moterų, kariuomenėje buvo daugiau kaip 7 000 karininkių, apie 12 000 seržančių karininkių ir 23 000 kareivių moterų. Vadovaujančias pareigas kariuomenėje užėmė 5 000 moterų.

Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad nuo šių metų kovo moterų skaičius Ukrainos ginkluotosiose pajėgose nuo invazijos pradžios padidėjo 30 proc.

Dėl ankstesnių apribojimų moterys kariuomenėje daugiausia tarnavo medikėmis, buhalterėmis, ryšių karininkėmis ir logistikos padaliniuose. Tačiau dabar jos gali tarnauti vairuotojomis, granatsvaidininkėmis, PKM vadėmis, žvalgybos grupių vadų pavaduotojomis, kulkosvaidininkėmis ir snaiperėmis.

Ukrainiečių ekipuotė ir uniformos taip pat keičiamos taip, kad tiktų moterims naujose pareigose. 2023 m. Gynybos ministerija patvirtino pirmąją neperšaunamą liemenę moterims, o šiais metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą pradėjo išduoti moterų karines uniformas.

Idėja pašaukti moteris į kariuomenę ir siųsti jas į frontą nėra nauja. Buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas, dabar dirbantis Ukrainos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, sakė, kad Ukraina galėtų pradėti šaukti moteris, kad „išgelbėtų Europą nuo karo“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepritaria privalomam moterų šaukimui į kariuomenę. Anksčiau jis sakė: „Aš nepatvirtinsiu privalomos moterų mobilizacijos įstatymo“, tačiau patvirtino, kad sumažins šaukimo į kariuomenę amžių.

Moterų, norinčių dalyvauti karinėse operacijose, šaukimas į kariuomenę padėtų Ukrainai, nes šalis susiduria su darbo jėgos trūkumu, kritiniu metu intensyvėjant ginkluotai konfrontacijai su Rusija, reziumuoja „Newsweek“ leidinys.