infa.lt

REUTERS/Jim Young

Būsimasis JAV prezidentas neatmeta karinių veiksmų prieš fentanilio epidemijos kaltininkus užsienyje.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), dar net nepradėjęs eiti pareigų, rimtai ėmėsi vykdyti pagrindinį savo rinkimų kampanijos pažadą – nutraukti nelegalią migraciją ir prekybą narkotikais per JAV sienas, rašo „Kommersant“ apžvalgininkė iš Vašingtono.

Šią problemą jis ketina spręsti pasitelkdamas diplomatinius ir ekonominius svertus, taip pat, galbūt, panaudodamas karinę jėgą Meksikos teritorijoje. Apie tai pranešė šaltiniai D. Trampo pereinamojo laikotarpio administracijoje, rašo JAV žurnalas „Rolling Stone“.

Dvi artimiausios JAV sąjungininkės – Otava ir Meksika – į grasinimus reagavo skirtingai. Tačiau esą juos vertina labai rimtai ir pažadėjo imtis reikiamų priemonių.

Nelegali migracija, kuri dėl nesaugių sienų įgauna vis didesnį pagreitį ir dėl kurios (Meksikos atveju) didėja prekyba narkotikais, amerikiečiams yra antra pagal svarbą problema po ekonominės padėties. Tai visų pirma parodė Čikagos universiteto apklausos, kurią atliko apklausos organizacija NORC, rezultatai.

Apie 20% respondentų prieš lapkričio rinkimus šiai problemai teikė prioritetą. Todėl Donaldas Trampas nusprendė nelaukti inauguracijos ir šią savaitę pažadėjo įvesti 25% muitus visoms prekėms iš kaimyninių šalių – Meksikos ir Kanados, taip pat papildomą 10% antkainį kiniškoms prekėms.

Jungtinės Valstijos mano, kad Kinija yra pagrindinė kaltininkė dėl didėjančios opioidinio narkotiko fentanilio pasiūlos.

Kinijos kontrabandininkai kaltinami ne tiek tuo, kad tiesiogiai tiekia narkotiką Jungtinių Valstijų rinkai, kiek tuo, kad tiekia jo sudedamąsias dalis ir įrengia jo gamybos įmones trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Meksikoje. Būtent iš ten narkotikų karteliai gabena opioidinį narkotiką per pietinę Jungtinių Valstijų sieną.

Per savo pirmąją kadenciją Donaldas Trampas aktyviai naudojo muitus, kad iš Kinijos gautų kuo geresnes sąlygas pagal naują prekybos susitarimą.

Tačiau dabar rengiamomis priemonėmis siekiama visai ko kito – naudojant ekonominį spaudimą priversti Meksiką, o kartu ir Kanadą, imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai ir prekybai narkotikais.

„Jos turi absoliučią teisę ir atitinkamas galimybes lengvai išspręsti šią įsisenėjusią problemą. Muitų įvedimu reikalaujame, kad jie pasinaudotų šiomis galimybėmis. Ir kol jie to nepadarys, jiems teks mokėti labai didelę kainą!“ – parašė 47-asis prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Tiek JAV, tiek Meksika ir Kanada yra USMCA – laisvosios prekybos susitarimo, kuris buvo pasirašytas per pirmąją Donaldo Trampo kadenciją prezidento poste 2018 m., – šalys. Naujų muitų įvedimas kelia grėsmę, kad susitarimai, kuriuos pasirašė pats D. Trampas, bus visiškai panaikinti.

Išrinktojo JAV prezidento komentarai Meksikoje ir Otavoje buvo priimti skirtingai. Pasak „The New York Times“, Kanados valdžios institucijos dar prieš Donaldo Trampo pareiškimus viešai ir privačiai bandė nubrėžti skiriamąją liniją tarp jų ir Meksikos, ruošdamos dirvą deryboms.

Du šiose diskusijose dalyvavę aukšto rango Kanados pareigūnai ir vienas JAV pareigūnas su anonimiškumo sąlyga teigė, kad trijose Donaldui Trampui svarbiose srityse – sienų, prekybos su Kinija ir darbo vietų – Kanada turi daugiau galimybių pasiekti konsensusą su Vašingtonu.

Narkotikų kontrabandos srautai iš Kanados yra nedideli: remiantis JAV muitinės duomenimis, kuriais remiasi AP, praėjusiais finansiniais metais JAV ir Kanados pasienyje buvo konfiskuota apie 20 kg fentanilio, palyginti su 9,5 tonos prie pietinės sienos.

Lygiai taip pat didelis atotrūkis yra statistikoje apie nelegalius užsieniečius. JAV pasienio patruliai vien šių metų spalį prie Meksikos sienos sulaikė 56 500 žmonių. Tuo tarpu Kanados pasienyje per visą laikotarpį nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. rugsėjo, buvo suimta 23 700 asmenų.

Šiuo atžvilgiu Kanados pareigūnai užsimena, kad jų šalies atveju kalbama daugiau apie tai, kad Jungtinės Valstijos gina savo finansinius interesus.

„Kanada nėra Meksika“, – sakė, pavyzdžiui, Ontarijo gubernatorius Dougas Fordas, pavadinęs Donaldo Trampo kaltinimus nesąžiningais.

Šią savaitę Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir vyresnieji jo kabineto nariai paragino šalį nusiraminti ir patikino, kad imasi „konstruktyvių priemonių Kanados darbo vietoms apsaugoti, kaip ir anksčiau“.

Meksikos prezidentė Klaudija Šeinbaum (Claudia Sheinbaum) bandė sumenkinti Kanados kolegų komentarų reikšmę, pavadinusi juos pareiškimais publikai. Ir pridūrė: praėjusią savaitę J. Trudeau ją asmeniškai patikino, kad nepritaria Meksikos pašalinimui iš laisvosios prekybos susitarimo.

Kita vertus, Meksikos prezidentė trečiadienį pažadėjo veidrodinį atsaką, jei D. Trampas įvykdys savo pažadus. Ir tas atsakas, perspėjo ji, gali sunaikinti 400 000 darbo vietų JAV. Po to kalbėjęs Meksikos ekonomikos ministras Marcelo Ebrardas planuojamą JAV muitų įvedimą pavadino „šaudymu į kojas“.

Tuo tarpu žurnalo „Rolling Stone“ teigimu, ekonominės priemonės prieš Meksiką gali būti taikomos ne tik šiuo klausimu.

Keli pretendentai į aukštus postus D. Trampo kabinete, įskaitant būsimus Pentagono ir Valstybės departamento vadovus Pete’ą Hegsetą ir Marco Rubio, viešai pritarė idėjai dėl galimo JAV karinių pajėgų panaudojimo Meksikoje prieš narkotikų kartelius.

Buvęs kariškis ir televizijos žurnalistas Pete’as Hegsetas ypač ragino panaudoti ginkluotąsias pajėgas prieš „į teroristus panašias organizacijas, nuodijančias gyventojų gyvenimą“.

O Christy Noem, pretendentė vadovauti Krašto saugumo departamentui, teigė, kad „pasienis yra karo zona“, kurioje vyksta „invazija“.

Vienas iš išrinktojo prezidento patarėjų su anonimiškumo sąlyga žurnalui „Rolling Stone“ sakė, kad D. Trampas yra įsitikinęs, jog „jei reikalai nesikeis, prieš šiuos žudikus teks imtis kokių nors karinių veiksmų“.

Kitas pereinamojo laikotarpio administracijai artimas šaltinis leidiniui pasakojo apie „švelnios invazijos“ į Meksiką tikimybę, kurios metu JAV specialiosios pajėgos būtų slapta pasiųstos likviduoti kartelių lyderių.

Tai preliminarus planas, kuriuo privačiai susidomėjimą išreiškė Donaldas Trampas, patikino pašnekovas žurnalistams.

Tarp svarstomų galimų scenarijų – bepiločių lėktuvų atakos arba oro smūgiai prieš kartelių infrastruktūrą ir narkotikų laboratorijas, karinių instruktorių ir patarėjų siuntimas į Meksiką, kontingento dislokavimas Meksikos teritorijoje ir kibernetinis karas prieš narkotikų baronus ir jų tinklus.

Vėlų trečiadienio vakarą Donaldas Trampas pareiškė, kad šia tema asmeniškai kalbėjosi telefonu su Meksikos prezidente. Jis teigė, kad Claudia Sheinbaum sutiko „sustabdyti migraciją per Meksiką į Jungtines Valstijas, veiksmingai uždarant sieną“.

„Taip pat kalbėjome apie tai, ką galima padaryti, kad būtų sustabdytas didžiulis narkotikų srautas į Jungtines Valstijas, taip pat tų narkotikų vartojimas Jungtinėse Valstijose.

Tai buvo labai produktyvus pokalbis!“ – pasakojo išrinktasis prezidentas. Tačiau jis nepatikslino, kokiu būdu ir per kokį laikotarpį Meksikos pusė planuoja kovoti su šia problema, taip pat kokių priemonių gali būti imtasi susitarimo nesilaikymo atveju.