infa.lt

REUTERS

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą dėl suvereniteto gynimo įstatymo.

Vengrija pradėjo taikyti suvereniteto gynimo įstatymą, pagal kurį valdžios institucijos sudarė valdžios institucijas kritikuojančių žiniasklaidos priemonių sąrašą ir pradėjo bylas prieš tiriamuosius žurnalistus.

Europos Komisija ES Teisingumo Teismui pateikė ieškinį prieš Vengriją dėl Vengrijos įstatymo „dėl suvereniteto apsaugos“, tvirtindama, kad jis prieštarauja ES teisės aktams.

Apie tai praneša EK spaudos tarnyba.

Šiuo įstatymu įsteigiamas Suvereniteto apsaugos biuras, kuris tirs kitos valstybės, užsienio agentūros, organizacijos ar asmens interesais vykdomus veiksmus, galinčius kelti grėsmę Vengrijos suverenitetui.

Arba veiksmus, atliekamus iš užsienio finansuojamų organizacijų, kurių veikla gali daryti įtaką rinkimams, naudai.

EK susirūpinusi, kad įstatymas prieštarauja ES chartijoje įtvirtintoms teisėms į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, saviraiškos ir informacijos laisvei, asociacijų laisvei, teisei į teisininko profesinę privilegiją ir nekaltumo prezumpcijai, kuri reiškia teisę neliudyti prieš save, taip pat kelioms pagrindinėms laisvėms, įtvirtintoms vidaus rinkos, Elektroninės prekybos, Paslaugų ir Duomenų apsaugos teisės aktuose.

Be to, EK pažymėjo, kad Suvereniteto apsaugos tarnybai suteikti labai platūs įgaliojimai, pavyzdžiui, teisės gauti informaciją srityje, ir ji taip pat reikalauja plačiai viešinti atskirus tyrimus ir jų rezultatus, o tai gali turėti neigiamą poveikį byloje dalyvaujantiems asmenims, įskaitant stigmatizuojantį poveikį.

Europos Komisija pažymėjo, kad savo susirūpinimą Vengrijai išreiškė dar vasario mėnesį, tačiau iš Vengrijos gautas atsakymas buvo nepatenkinamas, todėl gegužės mėnesį jai buvo išsiųsta pagrįsta nuomonė su skundais.

Briuselis laikėsi nuomonės, kad įstatymu pažeidžiamos ES chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktai. Vengrija su kritika nesutiko.

Suvereniteto apsaugos biuras jau pradėjo darbą: vasarą buvo pradėta byla prieš pelno nesiekiančią tiriamosios žurnalistikos organizaciją „Átlátszó“ ir antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ skyrių Vengrijoje.

Biuras taip pat sudarė Vengrijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant ir didžiausias, kurios laikomos „promaskvietiškomis“, sąrašą.

Biuras buvo ypač nepatenkintas žiniasklaidos pranešimais, kuriuose kritikuojamas vyriausybės elgesys COVID pandemijos metu ir reiškiamas susirūpinimas dėl Kinijos vakcinos „Sinopharm“, kurią Vengrija įsigijo.

Budapeštas ir anksčiau yra susidūręs su ES vadovais dėl užsienio finansavimo.

2020 m. ES aukščiausiasis teismas panaikino 2017 m. įstatymą, pagal kurį tam tikros nevyriausybinės organizacijos, gaunančios užsienio finansavimą, turėjo nurodyti užsienio finansavimą interneto svetainėse, pranešimuose spaudai ir bet kokiose savo publikacijose.

Organizacijas būtų buvę galima uždaryti už šio reikalavimo pažeidimą. Įstatymas sukėlė plataus masto protestus Vengrijoje.

Vengrijos vyriausybė nesutiko su ES vadovybės teiginiais. Įstatyme teigiama, kad Vengrijos nacionaliniam saugumui ir suverenitetui gresia pavojus, jei politinę galią įgis nuo kitų valstybių ar užsienio organizacijų priklausomi asmenys ar organizacijos.

FIDESZ parlamentinė frakcija paaiškino, kad įstatymas atsirado dėl 2022 m. rinkimų, kai vyriausybė apkaltino opozicines partijas gavus neteisėtą finansavimą iš Jungtinių Valstijų.