infa.lt

Nord Stream sprogimo pasekmės – į jūros paviršių besiveržiančios dujos
foto: © Swedish Coast Guard

Atskleidus tiesą apie tai, kas susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį, tai turės neigiamų pasekmių Ukrainai, rašo britų „UnHerd“ leidinys. Jei teorijos apie Volodymyro Zelenskio administracijos dalyvavimą diversijoje pasitvirtins, Kijevas rizikuoja prarasti vienos iš pagrindinių sąjungininkių paramą.

Ar žmonės, atsakingi už „Nord Stream“ dujotiekių sprogdinimą 2022 m. rugsėjį, dabar galėtų susprogdinti ir Vokietijos koalicinę vyriausybę?

Šis klausimas neabejotinai kelia nerimą kancleriui Olafui Scholzui, nes atsiranda vis daugiau įrodymų, patvirtinančių teoriją, kad dujotiekių diversija buvo ukrainiečių operacija.

Vis dar ginčijamasi, kokį vaidmenį jame atliko aukšto rango pareigūnai iš V.Zelenskio administracijos. Tačiau šią savaitę Vakarų spaudoje pasirodė įtarimų, kad Ukrainos prezidentas iš tikrųjų pritarė šiai akcijai ir tik dėl JAV spaudimo bandė ją atšaukti.

Pasak „Wall Street Journal“, „vienas įžūliausių diversijos aktų šiuolaikinėje istorijoje“ buvo sugalvotas „girtos nakties ir geležinio ryžto saujelės žmonių, išdrįsusių rizikuoti gyvybe už savo šalį, pasekoje“.

Tačiau tai, kas skamba kaip serialo „Hogano herojai“ epizodo siužetas, iš pažiūros gali atrodyti visai kitaip.

Visų pirma, vis dažniau sutariama, kad prie to prisidėjo ne tik atskiri asmenys, bet ir ištisos vyriausybės. Dabar jau sunku rasti žmogų, kuris neigtų, kad tarp Ukrainos vadovybės vyko diskusijos dėl smūgio dujotiekiui. Be to, įtariama, kad Lenkija taip pat buvo informuota apie būsimą diversinį išpuolį.

Pastarąją prielaidą patvirtina ne tik Lenkijos atsisakymas bendradarbiauti su Vokietijos tyrėjais, bet ir dabar jau ištrintas Radoslawo Sikorskio, kuris ne taip seniai buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras, „Twitter“ įrašas.

Jame jis padėkojo JAV už tai, kad jos pakenkė dujotiekiui (Thank You, USA) prie teksto pridėjęs besiveržiančių po sprogimo į jūros paviršių dujų paveikslėlį..

Be to, Lenkijos valdžios institucijos nereagavo į Vokietijos išduotą Europos arešto orderį, kuriuo reikalaujama sulaikyti, kaip manoma, su šia byla susijusį Ukrainos pilietį.

Akivaizdu, kad Vokietijos valdžios institucijos dirbo kruopščiau nei tikėtasi, kad išaiškintų nusikaltimą, ir dar klausimas, ar pati šalies vyriausybė tuo džiaugiasi. Populiari tiesioginė reakcija į žinią apie Ukrainos dalyvavimą buvo pakartota versija, kad „už to stovi Rusija“.

Pavyzdžiui, Gerhardas Schindleris, kuris 2011-2016 m. buvo Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) prezidentas, interviu Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė, kad „tyrimo rezultatai gali rodyti į Ukrainos grupuotę. Tačiau tai nereiškia, kad užsakovas buvo Ukraina. Žvalgybos požiūriu daug kas rodo, kad tai buvo rusų įvykdyta „False flag“ (po netikra vėliava) operacija. Jie sugeba tai padaryti.“

Ironiška, bet šią nuomonę tariamai patvirtino žvalgybos duomenys, siejantys Ukrainos piliečius su Maskva. Tačiau šią informaciją pateikė Lenkijos žvalgybos tarnybos, kurios kitais atžvilgiais nebuvo itin naudingos Vokietijos tyrimui.

Sunku pervertinti to, kas galimai įvyko prieš dvejus metus, pasekmes. Būtent, sąmokslas sunaikinti svarbią NATO šalies narės (Vokietijos) energetikos infrastruktūrą, prie kurio galimai prisidėjo kita NATO šalis (Lenkija) ir apie kurį žinojo aljanso lyderis (Jungtinės Valstijos).

Netgi „Wall Street Journal“ straipsnyje pažymima, kad išpuolis buvo „ataka prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, kuri pagal tarptautinę teisę galėtų būti laikoma karo veiksmu“.

Nors mažai tikėtina, kad Vokietija paskelbs karą ar pasinaudos Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu, vis dėlto tai turės atgarsių šalies viduje.

Politinės partijos, kritikuojančios besąlygišką paramą Ukrainai, jau dabar įgauna vis didesnį svorį, ypač „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir Sahros Wagenknecht sąjunga (BSW), ir neabejotinai pasinaudos šiais naujausiais demaskavimais savo rinkimų kampanijose.

Pirminis diversantų planas buvo nukreiptas prieš Vladimirą Putiną, siekiant nutraukti jo energetinį ryšį su Vokietija.

Tačiau dabar yra tikimybė, kad šis planas gali atsisukti priešinga linkme. Užuot susilpninęs Rusiją, jis gali susilpninti Vokietijos paramą Ukrainai, daro prielaidą „UnHerd“ leidinys.