infa.lt

ES šalys, įskaitant Lenkiją, Lietuvą ir kitas, turėtų tikėtis, kad bus įvesta visiška interneto cenzūra, rašo lenkų „Do Rzeczy“ leidinys. ES ruošiasi priimti Skaitmeninių paslaugų įstatymą, kurio pagrindinis tikslas – cenzūruoti politiškai nepageidaujamą turinį. Ir visa tai vadinama „kova su neapykantos kalba“.

„Jei manote, kad Bretono ir Musko apsikeitimas „maloniais žodžiais“ (EK funkcionierius Bretonas pagrasino Musko tinklui „X“ ES sankcijomis už interviu su Trumpu) yra didelės korporacijos ir Europos Sąjungos kova, klystate. Tai kovos už kiekvieno iš mūsų žodžio laisvę pradžia“, – perspėja Sebastianas Kaleta, „Suverenios Lenkijos“ partijos parlamento narys.

Prieš pat Elono Musko interviu su Donaldu Trampu (Donald Trump) ES Komisijos narys Thierry Bretonas platformos „X“ savininkui priminė Europos normas dėl „neapykantos kalbos“ naudojimo.

Jo laišką, kuriame grasinama panaudoti „keletą priemonių“, daugelis komentatorių įvertino kaip bandymą cenzūruoti. Antradienį toje pačioje platformoje paskelbtame plačiame tekste Sebastianas Kaleta, buvęs Lenkijos teisingumo ministro pavaduotojas, o dabar „Suverenios Lenkijos“ parlamento narys, teigė

Kaleta: Lenkijoje netrukus bus cenzūra!

„Lenkijoje netrukus bus cenzūra!“, – skambėjo S. Kaletos pavojaus signalas. Pasak politiko, viešas pranešimas apie Donaldo Trampo interviu su Elonu Musku cenzūravimą yra tik pirmoji laisvės suvaržymų, kurie laukia lenkų įsigaliojus ES Skaitmeninių paslaugų aktui, ląstelė.

Tai vienas svarbiausių ES teisės aktų, kuriuo siekiama reguliuoti skaitmeninių paslaugų teikėjus ES. „Turint omenyje, kokia politinė sistema šiandien sukurta ES ir Lenkijoje, deja, turėtume tikėtis visiškos interneto cenzūros įvedimo“, – sakė jis.

Pati idėja sukurti reguliavimo sistemą, pasak Kaletos, yra gana pagrįsta, tačiau „velnias, kaip paprastai, slypi detalėse“.

„Pirma, kaip visada būna milžiniškuose Europos dokumentuose, tokie kilnūs siekiai, kaip kova su vaikų pornografija ar terorizmu, sumišę su kairiųjų politinėmis nuostatomis.

Miglota „neapykantos kurstymo“ sąvoka iškeliama šalia pagrindinių tikslų ir net aukščiau jų.

Antra, tai, kad Komisijos narys Bretonas tiek daug dėmesio skiria Elonui Muskui, jį bara ir grasina baisiomis bausmėmis, rodo, kokias kontrolės priemones jis nori naudoti ES ir kam iš tikrųjų buvo teikiamas prioritetas rengiant šias taisykles. Pagrindinis tikslas buvo cenzūruoti politiškai nepriimtiną turinį“, – rašo Kaleta.

Sankcijos už pasipriešinimą kairiųjų ideologijai

Politikas pažymėjo, kad Skaitmeninių paslaugų įstatymas įpareigoja socialinius tinklus šalinti „neteisėtą turinį“. Kartu jo autoriai nenurodo, kas konkrečiai laikoma tokiu turiniu. „[…]

Čia ES valstybėms narėms suteikiama tam tikra interpretavimo laisvė, tačiau kalbant apie „neapykantos kalbą“, tai yra privaloma paketo dalis“, – pažymėjo Kaleta, pabrėždamas, kad būtent čia prieiname prie problemos esmės.

„Įstatyme sakoma, kad ES valstybės narės gali apibrėžti ribas, kurias peržengus turinys bus laikomas neteisėtu, ir, kas svarbu, nacionalinės valdžios institucijos turės duoti nurodymus pašalinti tokį turinį“, – pažymi parlamentaras.

Kaip tai atrodys Lenkijoje? Kaleta priminė teisingumo ministro Adamo Bodnaro pažadą priimti įstatymą prieš neapykantos kalbą. „Pagal šį įstatymą, jei nesutinkate su kokia nors kairiųjų dogma, pavyzdžiui, vaikų lyties keitimu, abortais ir t. t., tai reikš, kad kurstote neapykantą“.

„Už tokius veiksmus grės baudžiamoji atsakomybė ir prokuratūros nurodymas pašalinti tokį nepatikimą turinį iš interneto“, – rašė politikas.

Politikas įsitikinęs, kad Bretono polemika su Musku nėra didelės bendrovės ir Europos biurokratijos konfliktas.

„Tai kiekvieno iš mūsų kovos už žodžio laisvę pradžia. Lenkijoje jau ruošiamos normos, kuriomis siekiama cenzūruoti Lenkijos viešąjį diskursą“, – sakė ‚Suverenios Lenkijos‘ atstovas.