infa.lt

Giorgia Meloni ir Xi Jinpingas
Foto: REUTERS

Trečiadienį (šiandien) Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni baigia vizitą į Kiniją, kurio svarbiausi akcentai – derybos su Prezidentu Xi Jinpingu ir trejų metų „naujų bendradarbiavimo formų“ vystymo plano pasirašymas, praneša „Kommersant“ leidinys.

Atsižvelgiant į tai, kad Giorgi Meloni pirmininkauja G7, jos kelionės reikšmė toli gražu neapsiribojo dvišaliais santykiais. Italijos pademonstruotas noras intensyvinti visų formų santykius su Kinija buvo viena iš retų Pekino diplomatinių pergalių vis labiau konfliktiškuose santykiuose su Vakarais, kuriuose JAV ir ES vadovybė ir toliau teikia pirmenybę užkardymui ir konfrontacijai.

Giorgia Meloni vizitas Pekine įvyko praėjus vos pusantro mėnesio po to, kai jai pirmininkaujant birželio 13-15 d. vykusiame metiniame aukščiausiojo lygio susitikime septynių Vakarų pasaulio galių grupė priėmė bendrą komunikatą, kurį Kinijos URM pavadino „melagingu, kupinu prietarų ir senų klišių, neturinčių teisinio pagrindimo ir jokio moralinio pateisinimo“.

Atskridusi į Pekina penkioms dienoms Giorgia Meloni net neužsiminė apie G7 aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamojo pareiškimo prieš Kiniją nukreiptas kalbas.

Romos norą Kinijos ir Italijos santykius perkelti už bendros Vakarų konfrontacijos su Pekinu ribų Giorgia Meloni pademonstravo savo kalboje abiejų šalių verslo forume, per kurį ji paskelbė apie susitarimą pasirašyti trejų metų veiksmų planą su Kinija, siekiant „plėtoti naujas bendradarbiavimo formas“.

„Šis verslo forumas yra svarbi ir vertinga galimybė sustiprinti mūsų partnerystę, įvertinti stipriąsias ir silpnąsias puses, suprasti, kas pasiteisino, o kas ne, ir sukurti veiksmingesnius prekybos santykius, kurie būtų lygiaverčiai ir abipusiai naudingi“, – sakė M. Meloni.

Nors JAV ir dauguma jų sąjungininkių laiko Kiniją didele grėsme ir strateginiu iššūkiu, Roma ragino pasaulio problemas spręsti kartu su Kinija, o ne konfrontuojant su ja. „Nestabilumas tarptautiniu mastu didėja, ir aš manau, kad Kinija būtinai yra svarbi tarpininkė sprendžiant visas šias problemas“, – pripažino Giorgia Meloni.

Ji pažymėjo, kad Pekinas ir Roma turėtų kartu ieškoti būdų, kaip užtikrinti taiką pasauliniu lygmeniu, taip pat turėti bendrą „taisyklių sistemą“ stabiliam bendradarbiavimui.

Giorgia Meloni vizitas į Pekiną nėra pirmas Italijos vadovybės bandymas peržengti raudonąsias vėliavas dėl bendro euroatlantinio ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono solidarumo tarp JAV ir jų sąjungininkių vykdant pasaulinę Kinijos sulaikymo politiką.

2019 m. kovo mėn. pasirašydama susitarimo memorandumą su Kinija, Italija tapo pirmąja ir vienintele ES steigėja valstybe nare, patvirtinusia savo norą dalyvauti Kinijos projekte „Viena juosta – vienas kelias“.

Tačiau nuo to laiko Roma patyrė didelį Vašingtono ir Briuselio spaudimą. Paklusdama šiam spaudimui, Giorgia Meloni vyriausybė pasitraukė iš „Viena juosta – vienas kelias“ iniciatyvos, pagal kurią buvo numatyta didinti prekybos mainus ir galimybę naudoti Italijos uostus daugiašaliams prekybos ir investicijų projektams.

Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė teigė, kad projektas esą nepateisino Romos vilčių ir pasirodė Italijai neefektyvus.

Tačiau tai nesutrukdė Kinijos vadovui tarti paskutinį žodį ir pakviesti Giorgia Meloni į Kiniją. Per pokalbius su Italijos premjere Kinijos vadovas grįžo prie savo projekto temos, bandydamas rasti naujų argumentų jam apginti, tačiau neragindamas Romos nedelsiant grįžti prie iniciatyvos.

„Kinija ir Italija turėtų laikytis Šilko kelio dvasios ir plėtoti dvišalius santykius istoriniu, strateginiu ir ilgalaikiu požiūriu“, – sakė Xi Jinpingas.

Kartu Kinijos vadovas neslėpė, kad jam pokalbių su Giorgio Meloni reikšmė toli gražu neapsiriboja dvišaliais ryšiais, nes šiuose kontaktuose jis įžvelgia galimybę užmegzti bendradarbiavimą su Europa.

„Tikimės, kad Italija supras ir palaikys Kinijos vystymosi koncepciją ir atliks konstruktyvų vaidmenį skatinant Kinijos ir ES dialogą, ir bendradarbiavimą, taip pat skatinant teigiamą ir tvarią santykių plėtrą“, – pareiškė Xi Jinpingas.

Savo ruožtu, Kinijos valstybės tarybos premjeras Li Qiangas, kalbėdamasis su Giorgi Meloni, paragino Italiją „užtikrinti sąžiningą, saugią ir nediskriminacinę verslo aplinką Kinijos bendrovėms ir suteikti daugiau galimybių Kinijos piliečiams keliauti į Italiją“.

Kai Giorgia Meloni jau buvo Pekine, Kinijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo liepos 4 d. ES sprendimą įvesti nuo 17,4% iki 37,6% muitus iš KLR įvežamiems elektriniams automobiliams.

„Muitų nustatymas yra tipiškas protekcionizmo aktas, kuris neprisideda prie ES žaliosios transformacijos ir pasaulinių pastangų kovoti su klimato kaita. Tuo pat metu skirtumų šalinimas dialogo ir konsultacijų būdu, remiantis abipuse pagarba, atitinka bendrus Kinijos ir ES interesus“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jian.

Tad, kaip ir „Viena juosta – vienas kelias“ iniciatyvos atveju, Pekinas yra pasirengęs kantriai toliau ieškoti galimybių bendradarbiauti su Europa.

Pažymėtina, kad Romos pademonstruotas noras vystyti strateginę partnerystę su Pekinu buvo ryškus kontrastas paskutiniam JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno ir Kinijos užsienio reikalų ministro Wang Yi susitikimui Laose per Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Šis pokalbis, galima sakyti, įgavo paaštrintą atspalvį. „Valstybės sekretorius priminė rimtą JAV susirūpinimą dėl Kinijos pagalbos Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui. Jis aiškiai nurodė, kad jei Pekinas nesiims veiksmų šiai Europos saugumui grėsmę keliančiai problemai spręsti, Jungtinės Valstijos ir toliau imsis būtinų priemonių“, – teigė JAV valstybės departamentas.

Savo ruožtu, atsakydamas Anthony Blinkenui, Wang Yi patikino, kad „Kinija ir toliau skatins taiką ir dialogą“, ir paragino JAV „nustoti piktnaudžiauti vienašališkomis sankcijomis“.