infa.lt

Preliminariais duomenimis, Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 51% rinkėjų. Europos liaudies partija, kurios narė yra Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, laimėjo daugelyje ES šalių.

Prancūzijoje prezidentas Emamnuelis Macronas paleido Nacionalinę asamblėją, nes jo partija pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus.

Vokietijoje kanclerio Olafo Scholzo partija pasiekė prasčiausią rezultatą istorijoje, pralaimėdama kraštutiniams dešiniesiems.

Austrijoje laimėjo partija, kritikuojanti sankcijas Rusijos Federacijai.

Preliminarūs apklausų rezultatai:

• Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) – 186 vietos (+10);
• Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (socialdemokratai) – 133 vietos (-6);
• „Atsinaujinanti Europa“ (liberalios partijos) – 81 (-20);
• Europos konservatoriai ir reformistai (euroskeptikai) – 70 (+1);
• Identiteto ir demokratijos frakcijos partijos (nacionalistai ir euroskeptikai) – 60 (+11);
• Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso (žalieji ir tautinės mažumos) – 53 (-18);
• Nepriklausomi parlamento nariai – 50 (-12);
• Europos kairieji – 36 (-1);
• Kiti (dar neprisijungę prie frakcijos) – 50.

Ursula von der Leyen, kraštutinių dešiniųjų sėkmės akivaizdoje, teigė, kad jos partija „pastatys bastioną prieš kraštutinumus kairėje ir dešinėje“.

„Be Europos liaudies partijos negali būti suformuota jokia dauguma. Mes juos sustabdysime. Tai neabejotina”, – cituoja ją AFP.

Vokietijoje vykstančius Europos Parlamento rinkimus laimi Krikščionių demokratų sąjunga (30,3%), praneša laikraštis „Zeit“ leidinys.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) liko antra (15,9%).

Dabartinio kanclerio Olafo Scholzo partija surinko 14% balsų, o vyriausybei priklausantys žalieji – 11,9 proc.

Kaip praneša ADR, būtent žalieji pasižymėjo blogiausia dinamika.

Kaip vyko rinkimai kai kuriose kitose ES šalyse (preliminarūs apklausų duomenys):

• Austrijoje laimėjo Austrijos laisvės partija, antroje vietoje liko kanclerio Karlo Nehammerio Austrijos liaudies partija, trečioje – socialdemokratai.
• Vengrijoje pirmauja valdančiosios Fidesz ir Krikščionių demokratų liaudies partijos aljansas.
• Ispanijoje laimi opozicinė dešinioji Liaudies partija. Ji Europos Parlamente gali gauti 22 vietas, o ministro pirmininko Pedro Sanchezo Ispanijos socialistų darbininkų partija – 20 vietų.
• Italijoje ministro pirmininko Georgia Meloni partija „Italijos broliai“ gali gauti 26-30% balsų. Su vyriausybe susijusios partijos „Pirmyn, Italija“ ir „Lyga“ gaus atitinkamai 8,5-10,5% ir 8-10 proc. Opozicinės Demokratų partija ir „5 žvaigždučių judėjimas“ gali gauti atitinkamai 21-25% ir 10-14 proc. balsų.
• Slovakijoje laimi provakarietiška opozicinė partija „Progresyvioji Slovakija“, kuri galėtų gauti apie 28% balsų. Ministro Pirmininko Roberto Fico partija Smer-SD gaus apie 25 proc.
• Slovėnijoje laimi buvusio ministro pirmininko Janezo Janšos opozicinė Slovėnijos demokratų partija. Ji gali gauti keturis mandatus, valdantysis Laisvės judėjimas – du.
• Bulgarijoje pirmauja Piliečių už Bulgarijos europinę plėtrą ir Demokratinių jėgų sąjungos koalicija (priklauso vyriausybei).
• Kipre laimi valdančioji centro dešiniųjų partija „Demokratinis susivienijimas“.
• Graikijoje laimi valdančioji „Naujoji demokratija“, tačiau ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis nėra patenkintas mažesniu nei 30% rezultatu.
• Lenkijoje, esant mažesniam nei 40% rinkėjų aktyvumui, laimėjo valdančioji Piliečių koalicija (38,2%), antroje vietoje – opozicinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (33,9%).
• Čekijoje laimi opozicinis centristinis judėjimas „Nepatenkintų piliečių akcija“ (26,1%). Antroje vietoje – valdančiųjų liberalių partijų koalicija „Kartu“ (22,2%), trečioje – prieš kelis mėnesius sukurta koalicija „Priesaika ir motoristai“ (10,2%).
• Suomijoje laimėjo valdančioji Nacionalinės koalicijos partija (24,8%), antroje vietoje liko Kairiųjų sąjunga (17,3%).
• Kroatijoje, esant mažam rinkėjų aktyvumui, pirmauja valdančioji Kroatijos demokratinė bendrija.

Prancūzija:

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kuriuose surinko vos 15% prieš „Nacionalinio susivienijimo 32%, paleido šalies parlamentą – Nacionalinę asamblėją, ir paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus.

Jie numatyti birželio 30 d. ir liepos 7 d.

Vakar, birželio 9 d., Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse vyko rinkimai į Europos Parlamentą, kuriuose pirmauja Jordaan Bardelle, jaunasis Marine Le Pen „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas.

Paskutinį kartą Prancūzijos prezidentas žemesniuosius parlamento rūmus paleido 1997 m. Panašu, kad šioje šalyje keisis karo retorika po to, kai prancūzai balsavo prieš.