infa.lt

REUTERS/Yves Herman

Prasidėjo Europos Parlamento rinkimai

Prancūzijoje atidaryti balsavimo punktai – daugiau kaip 49 mln. piliečių kviečiami išrinkti politikus, kurie atstovaus jų interesams vieningoje Europoje. Sprendžiami du klausimai: kaip prancūzų pasirinkimas paveiks jėgų pusiausvyrą Europos Parlamente ir ką jis parodys prancūzams šalies viduje.

Jaučiama, kad pastarasis jiems dabar svarbesnis, rašo „Kommersant“ apžvalgininkas Prancūzijoje.

Šiandien Prancūzijoje bus renkamas 81 EP narys iš įvairių politinių partijų ir partijų sąjungų. Daugelio kandidatų pavardės nežinomos niekam už jų rinkimų apygardų ribų. Daugelis partijų taupumo sumetimais atsisakė spausdinti rinkimų plakatus ar balsavimo biuletenius visoje Prancūzijoje.

Jos mano, kad tai būtų pinigų švaistymas: plakatų ir balsavimo biuletenių reikia tik tose rinkimų apylinkėse, kuriose bus balsuojama už jų kandidatą.

Tačiau kelios stambios politinės figūros, daugiau ar mažiau ilgų kandidatų sąrašų lyderiai, pasirodė visose miestų gatvėse, kuriose prieš kelias dienas buvo įrengti standartiniai metaliniai rinkimų kampanijos stendai ir kuriose prancūzai lavina savo patirtį piešdami dešiniesiems Hitlerio ūsus, o kairiesiems – raudonus komunistų ragus.

Lyginant kraštutinių dešiniųjų ir centro dešiniųjų programas, matyti, kad daugeliu atžvilgių jų pasiūlymai yra panašūs.

Rinkimų favoritas Jordaanas Bardelis, jaunas Marine Le Pen Nacionalinio susivienijimo (Rassemblement Nationale) pirmininkas, nori paneuropinius interesus visiškai pajungti nacionaliniams.

Jo nuomone, Europa yra per didelė, kad veiktų protingai, todėl jis griežtai prieštarauja ES plėtrai į Turkiją, Balkanus ir Ukrainą. Jis reikalauja draudžiančios imigracijos kontrolės, vidinių Europos sienų atkūrimo ir laisvo judėjimo Europoje draudimo visiems, išskyrus jos piliečius.

Marion Maréchal-Le Pen kategoriškai teigia, kad Europos Komisija turėtų būti panaikinta, o Europos Vadovų Taryba iš kontroliuojančios institucijos turėtų tapti koordinuojančia.

Jos planuose imigrantams ir ne europiečiams skirtas apgailėtinas likimas, visi Europos imigracijos susitarimai turėtų būti atšaukti, šeimos susijungimas neturėtų vykti pagal ES direktyvas, o bevizis režimas turėtų būti taikomas tik Europos pasų turėtojams.

„Respublikonas“ iš LR François-Xavier Bellamy pritaria jiems, kad Prancūzijos konstitucija turėtų būti aukščiausia teisinė norma šalyje. Jis taip pat pasisako už Europos išorės sienų stiprinimą, įskaitant sienų statybą rytuose ir jūrų patruliavimą Viduržemio jūroje. Sienos tarp Europos šalių turėtų būti skaidrios tik europiečiams – tai dar vienas bendras dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų požiūris.

Valerie Ayer, centristė iš E. Macrono Renesanso partijos, nors dėl balsų kovoja su dešiniaisiais, taip pat pasirengusi paversti Europą neįveikiama tvirtove ir priimti tik tuos imigrantus, kurie reikalingi pramonei (kraštutiniai dešinieji tam griežtai priešinasi, laikydami tai spraga „atvykėliams“). Daugelis jos pasiūlymų labiau susiję su vieningos Europos įtakos ribojimu, o ne su to paties parlamento, kurio ji siekia, galių išplėtimu.

Savo oponentams, ypač „Nacionaliniam susivienijimui”, ji siūlo kovoti su užsienio įtaka, o pirmiausia – su Europos politinių partijų parama iš užsienio (Marine Le Pen jau pavargo teisintis dėl Rusijos ir Čekijos paskolos rinkimų kampanijai, paimtos prieš dešimt metų, ir Vengrijos paskolos, paimtos 2022 m.). Beje, tarp dešiniųjų ir centristinių partijų, Valerie Ayer pirmoji prabilo apie besąlygišką karinę pagalbą Ukrainai.

Kitas flangas – socialistas Rafaelis Glucksmannas, kuris pasisako už ES galių išplėtimą ir būtiną Ukrainos, kuri, kaip ir visa Europa, turėtų būti aktyviau ginama nuo „Rusijos imperializmo“, priėmimą į ES. Jis pasisako už tai, kad šiam tikslui būtų skirta visos 260 mlrd. eurų įšaldytos Rusijos lėšos.

Vietoj karinių operacijų Viduržemio jūroje prieš nelegalius migrantus jis siūlo siųsti į jūrą gelbėtojų komandas ir atverti „garbingą kelią“ imigracijai į Europą, kad ir ką jis tuo norėtų pasakyti.

Kraštutinių kairiųjų „Nepaklusniosios Prancūzijos“ sąrašui vadovauja Manon Aubry, kuri įprastą partijos retoriką papildė nauja – aktyvia antiizraelietiška ir propalestinietiška. Ši pozicija, vienijanti kairiuosius intelektualus ir konservatorius iš musulmonų bendruomenių, gali jai atnešti papildomų taškų.

Žaliųjų partija, neseniai buvusi balsavimo „žvaigžde”, greičiausiai pasirodys prastai. „Aplinkosaugininkė“ Marie Toussaint apklausose smunka. Žalieji neturi daugiau vilčių nei gyvūnų apsaugos partija „Partie Animaliste“. Neaišku, kas sulauks daugiau rinkėjų simpatijų: išdidi Marie Toussaint ant žaliųjų plakato „Už Europą, už mūsų gyvybes“ ar mielas kačiukas, kuris iš plakato ragina: „Gyvūnai yra svarbūs, jūsų balsai taip pat svarbūs“.

Apklausos žada užtikrintą pergalę dešiniesiems, ypač Nacionalinio susivienijimo komandai.

Ji gali surinkti iki 30 procentų balsų, o jei pridėsime kitus radikalus, tarp jų Marion Maréchal-Le Pen kompanijoje su Ericu Zemmouru, kraštutinių dešiniųjų dalis gali siekti iki šiol neregėtus 40%, jei ne daugiau.

Likusią dalį turės pasidalyti centristai, kairieji ir kraštutiniai kairieji. Pats Jordaan Bardelle siūlo šio vakaro rinkimų rezultatus vertinti kaip išankstinį balsavimo prieš Emmanuelio Macrono politiką etapą ir kaip siekį laimėti būsimus 2027 m. prezidento rinkimus.

Šio vakaro balsavimo rezultatai bus žinomi po 20.00 val. Lietuvos laiku.