infa.lt

asociatyvi nuotr.

Vokietija deportuoja nelegalius migrantus į Lenkiją, tačiau, remiantis pranešimais, jie į Vokietiją atvyko iš Nyderlandų, Austrijos ar kitų šalių.

Aleksandra Fedorska, dirbanti nepriklausomame radijuje WNET ir naujienų kanale „Biznes Alert“, pranešė, kad Vokietijos pareigūnai perduoda migrantus Lenkijos pasieniečiams, kurie paskui perkelia juos į pasienio rajonuose esančius nakvynės namus.

Pasak jos, daugelis migrantų darbuotojams pasakojo, kad į Vokietiją atvyko iš Nyderlandų, Austrijos ir kitų šalių, o ne per Lenkiją.

Lenkų žurnalistė paprašė Vokietijos federalinės policijos duomenų apie nelegalius migrantus pasienyje su Lenkija.

Remiantis pateiktais duomenimis, Vokietija išsiuntė atgal 3 500 migrantų iš 5 600 žmonių, kurie, kaip įtariama, nelegaliai pateko iš Lenkijos į Vokietiją.

„Nuo 2024 metų sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos federalinė policija iš viso užregistravo 5621 asmenį, nelegaliai kirtusį Lenkijos ir Vokietijos sieną.

Iš jų 3578 žmonės buvo grąžinti į Lenkiją“, – savo paskyroje „X” rašė Fedorska.

Bez butów, głodni i zdesperowani – taki jest stan ludzi wydalonych przez Niemców do Polski

Osoby oddane polskiej strazy granicznej przez Niemcow sa przez straz graniczna rozwozone do roznych noclegowni na terenach wojewodztw przygranicznych. W tych noclegowniach wiele z tych… pic.twitter.com/kICbrt5wKF

— Aleksandra Fedorska (@a_fedorska) June 6, 2024

2026 metais įsigaliosiantis ES migracijos paktas numato, kad valstybės narės gali pasirinkti, ar priimti perkeltus nelegalius migrantus, ar mokėti 20 000 eurų už kiekvieną migrantą, kurio jos atsisako.

Migracija šį rudenį yra pagrindinė rinkėjų problema trijose rytinėse Vokietijos žemėse. Vokietija neslepia tikinti, kad migracijos paktas leis sumažinti migrantų skaičių savo teritorijoje.

Tuo tarpu Lietuvoje registruoti apie 200 000 tūkst migrantų (apie 8 proc Lietuvos gyventojų skaičiaus), esantys nežinia kur, nes jų apskaita ir priežiūra nebuvo tinkamai vykdoma, remiantis migracijos paktu gali būti sugrąžinti į Lietuvą, kai nusibos valstybėms, į kurias jie pabėgo. Tai mažytei Lietuvai taps didžiule problema, kai Vokietijai, neturinčiai tiesioginių sienų su su migrantų kilmės ar ne ES jų tranzito šalimis – tai taps išsigelbėjimu.

Problema ta, kad pirmoji migrantų registracijos vieta tarsi nurodo kur jie privalo būti. Iš kitos pusės, ES migracijos pakte nenurodoma migrantų kritinė riba pagal priimančios juos šalies gyventojų skaičiaus santykį, po kurios jie gali be baudų atsisakyti migrantų. Tai reiškia, kad migrantų skaičiaus augimas gali būti didėjantis be jokių ribų.