infa.lt

Rusijos kaliniai, asociatyvi foto: Aleksandr Koriakov, Kommersant

Ukraina pradėjo paleidinėti kalinius tarnauti kariuomenėje, vykdydama plataus masto programą, kuria siekiama atkurti kariuomenę, išsekusią dėl dvejus metus trukusio karo ir negailestingų Rusijos smūgių, rašo „The New York Time” leidinys.

Ukrainos teisingumo ministras Denisas Maliuska penktadienį interviu sakė, kad pagal praėjusią savaitę priimtą įstatymą, leidžiantį nuteistiesiems eiti į frontą mainais į lygtinio paleidimo galimybę, iš kalėjimų jau paleista beveik 350 kalinių.

Kiekvieno kalinio prašymą turi patvirtinti teismas. Pasak D. Maliuskos, vos per savaitę iš viso gauta 4300 prašymų, ir didžioji jų dalis jau nagrinėjama. Iš viso įstatymas leis paleisti į laisvę iki 20 000 kalinių, įskaitant piliečius, esančius kardomojo kalinimo centruose, kad jie galėtų atlikti tarnybą kariuomenėje.

Šis apsirūpinimo pajėgomis metodas šiek tiek panašus į Rusijos, tačiau daugeliu atžvilgių skiriasi. Panašioje Rusijos programoje gali dalyvauti už smurtinius nusikaltimus nuteisti asmenys, o Ukrainos programa netaikoma asmenims, nuteistiems už dvi ar daugiau žmogžudysčių, išžaginimą ar kitus sunkius nusikaltimus.

Kai kurie Ukrainos įstatymų leidėjai iš pradžių teigė, kad už tyčinę žmogžudystę nuteistiems asmenims ši programa netaikoma.

Tačiau penktadienį Denisas Maliuska paaiškino, kad už vieną žmogžudystę nuteistas asmuo gali būti paleistas į laisvę, jei nusikaltimas buvo įvykdytas be sunkinančių aplinkybių, įskaitant seksualinę prievartą.

„Yra tam tikrų panašumų, bet negaliu pasakyti, kad tai tas pats, ką padarė Rusija”, – sakė ministras.

Karinės invazijos  pradžioje Ukraina tik šaipėsi iš Rusijos bandymų mobilizuoti kalinius, viliojant juos ankstesniu paleidimu. Tačiau karui tęsiantis jau trečius metus ir Ukrainos pajėgoms kovojant visoje fronto linijoje, Kijevui desperatiškai reikia naujų karių.

„Žinoma, karių trūkumas ir sunkumai su eilinių piliečių mobilizacija – tai pagrindinės šio įstatymo priežastys”, – paaiškino Maliuška.

Vasario mėnesį Volodymyras Zelenskis sakė, kad iš viso kare žuvo 31 000 Ukrainos karių. Tačiau šis skaičius yra daug mažesnis nei JAV pareigūnų duomenys, kurie dar praėjusių metų rugpjūtį apskaičiavo 70 000 žuvusiųjų. (Apžvalgininkai mano, kad ir šis skaičius dar ne galutinis – infa.lt past).

Tai, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų karių, tapo dar aiškiau po to, kai prieš dvi savaites Rusijos pajėgos šalies šiaurės rytuose netoli Charkovo atidarė naują frontą. Maskvos puolimas ištempė Ukrainos pajėgas ir privertė vadus perkelti dalinius iš kitų karštųjų taškų, susilpnindamas vietos gynybą.

Vakarų Ukrainos Chmelnyckio miesto teismas šią savaitę pranešė, kad pagal neseniai priimtą įstatymą paleido daugiau kaip 50 kalinių. Teismas pažymėjo, kad dauguma kalinių, įstojusių į kariuomenę ir pateikusių prašymus dėl lygtinio paleidimo, buvo jauni vyrai, nuteisti už vagystes, ir kad daugelį jų tai padaryti paskatino giminaičių ir draugų žūtis fronte.

Anksčiau Rusija į frontą siuntė dešimtis tūkstančių kalinių, įtraukdama juos į specialius būrius, vadinamus „Štorm Z”, – šie kovotojai esą metami į kruvinus puolimus nekreipiant dėmesio į aukas.

Tai padėjo Maskvai dėl skaitinės persvaros pasiekti ne vieną pergalę mūšio lauke ir užimti Rytų Ukrainos miestus, tokius kaip Bachmutas, Avdejevka ir Marijinka.

Lieka neaišku, kaip Ukrainos kariuomenė ketina panaudoti savo rekrūtus. Tačiau valdžia pareiškė, kad kaliniai tarnaus specialiuose daliniuose ir bus paleisti tik pasibaigus konfliktui.

Dar neaišku, ar atsiras pakankamai kalinių, norinčių tarnauti ir pakeisti padėtį mūšio lauke.

Chmelnyckio teismo pareiškime pažymima, kad nemažai kalinių nenori kariauti už lygtinį paleidimą pagal naująjį įstatymą. Maliuska mano, kad daugelis jų laukia, kol pamatys, kas nutiks su pirmąja į frontą išsiųstų kalinių banga.

„Jie nori žinoti, koks bus apmokymų lygis, kiek bus patenkinti buvę kaliniai ir nauji kariai, ar su jais bus gerai elgiamasi”, – sakė Maliuska. – Tai bus lemiamas dalykas”.