infa.lt

Dirbtinio intelekto (DI) modelių mokymas ir naudojimas yra itin daug energijos reikalaujanti užduotis, kurios metu susidaro didžiuliai šilumos kiekiai. Siekdami apsaugoti duomenų centrus nuo perkaitimo, inžinieriai įrangai aušinti naudoja vandenį.

Pelno nesiekiančios organizacijos „China Water Risk” duomenimis, Kinija duomenų centruose netrukus sunaudos apie 343 mlrd. galonų vandens, o tai prilygsta 26 mln. žmonių sunaudojamam vandeniui buityje.

Iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 792 mlrd. galonų – tiek užtektų patenkinti visų Pietų Korėjos gyventojų poreikius.

Dėl dirbtinio intelekto suklestėjimo JAV jau dabar sunaudojami astronominiai vandens kiekiai. Praėjusiais metais mokslininkai nustatė, kad technologijų bendrovė „Microsoft” sunaudojo 185 000 galonų vandens vien tik savo partnerės „OpenAI” modeliui – GPT-3, apmokyti.

Tokio kiekio vandens užtektų ataušinti branduoliniam reaktoriui. Bendrovė „Google” savo 2023 m. aplinkosaugos ataskaitoje taip pat pripažino, kad 2022 m. sunaudojo 5,6 mlrd. galonų vandens.

Dirbtinio intelekto pokalbių robotai naudoja daug daugiau energijos nei tradiciniai informacijos paieškos internete būdai, nes juose naudojami specializuoti lustai, kurie sunaudoja labai daug elektros energijos.

Remiantis „China Water Risk” ataskaita, jei 100 milijonų vartotojų bendrautų su „ChatGPT” pokalbių robotu, įrangai atvėsinti prireiktų 20 olimpinių plaukimo baseinų. Tą patį atlikus su paprasta „Google” paieška, prireiktų tik vieno baseino.

Didelio masto dirbtinio intelekto naudojimas gali turėti pražūtingų pasekmių tose pasaulio dalyse, kur vandens ištekliai ir taip yra itin riboti.

infa.lt: netrukus šalutiniu produktu Žemėje taps žmonės, kai teks vandenį dalinti tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus. Klausimas – kodėl jie nenaudoja jūros vandens?