infa.lt

asociatyvi nuotr. | Youtube vaizdo įrašo kadras

Šios dvi šalys prisijungė prie Šengeno erdvės, tačiau tik iš dalies.

Nuo kovo 31 d. Šengeno erdvė, kurioje leidžiama laisvai judėti tarp jai priklausančių šalių, pasipildė dviem naujomis narėmis – Rumunija ir Bulgarija. Tačiau jų džiaugsmas įstojus į „išrinktųjų klubą” praėjus 13 metų po įstojimo į ES buvo nepilnas.

Sienų kontrolė buvo panaikinta tik prie abiejų šalių jūrų ir oro sienų, o prie sausumos sienų tokia kontrolė išliko. Nepaisant to, abiejų šalių sostinės jau pažadėjo pradėti išduoti Šengeno vizas rusams, praneša „Kommersant” leidinys.

„Tai didelė sėkmė abiem šalims. Ir tai istorinis momentas Šengeno zonai – didžiausiai laisvo judėjimo zonai pasaulyje. Kartu kuriame stipresnę ir vieningesnę Europą visiems mūsų piliečiams”, – kovo 30 d., oficialaus Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie bevizės zonos išvakarėse, pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Šengeno zona buvo sukurta 1995 m., prieš dešimt metų penkioms Europos ekonominės bendrijos valstybėms narėms – Vokietijai, Belgijai, Prancūzijai, Liuksemburgui ir Nyderlandams – pasirašius Šengeno susitarimą.

Iki 2007 m. ES plėtros į laisvo judėjimo zoną buvo įtrauktos dar devynios šalys. Šiuo metu, išskyrus Rumuniją ir Bulgariją, yra 23 ES valstybės narės ir keturios ne ES narės – Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Rumunijos ir Bulgarijos siekis tapti šios zonos dalimi buvo deklaruotas beveik nuo pat šių dviejų šalių įstojimo į ES 2007 m. Tačiau po ilgų laukimo metų jų prašymus prisijungti prie Šengeno zonos 2022 m. pabaigoje užblokavo Austrija.

Viena manė, kad šios dvi šalys neatitinka susitarimo dalyvių kriterijų, nes vis dar egzistuoja grėsmė, kad iš jų į turtingesnes ES šalis pateks nelegalūs migrantai. Tuo pat metu panašus Kroatijos, kuri ES nare tapo šešeriais metais vėliau nei Rumunija ir Bulgarija, prašymas buvo patenkintas – Zagrebas galėjo prisijungti prie Šengeno zonos 2023 m. sausį.

Praėjus metams nuo to laiko Viena nepakeitė savo skeptiško požiūrio į Rumunijos ir Bulgarijos ateitį laisvo judėjimo zonoje.

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris (Gerhard Karner) pažymėjo, kad Šengeno erdvė turėtų tapti „geresnė, o ne didesnė”, ir pareiškė, kad jo šalies pozicija dėl Bukarešto ir Sofijos nesikeičia.

Tai lėmė dabartinį kompromisinį sprendimą: nuo kovo 31 d. tarp šių dviejų Rytų Europos šalių ir likusios ES dalies be vizų ir pasų kontrolės leidžiama keliauti tik oro ir jūrų maršrutais.

Sausumos maršrutai į susitarimą nebuvo įtraukti. Be to, Bulgarijos ir Rumunijos sienų kontrolė liko galioti, nes Dunojaus upės kirtimas priskiriamas sausumos, o ne jūros sienoms.

Šį pusėtiną sprendimą abiejų šalių sostinės priėmė „geriau negu nieko” dvasia. Tačiau daugelis rumunų ir bulgarų, suprantama, buvo juo nepatenkinti. Pavyzdžiui, pagrindinė Rumunijos kelių transporto sąjunga UNTRR paragino valdžios institucijas spausti Europos kaimynes užtikrinti bevizį sausumos sienų režimą.

„Rumunijos vežėjai kasmet praranda milijardus eurų vien dėl ilgo laukimo prie sienų”, – skundėsi sąjungos generalinis sekretorius Radu Dinescu, pažymėdamas, kad Rumunijos vilkikų vairuotojai Vengrijos pasienyje vidutiniškai laukia apie 16 valandų.

Nusivylimas buvo išreikštas ir Sofijoje. Bulgarijos pramoninio kapitalo asociacijos atstovas Vasilas Velevas (Vasil Velev) visų pirma tai aiškino tuo, kad „tik 3% Bulgarijos prekių gabenama oru ir jūra, o likusieji 97% – sausuma”.

Tačiau, kaip anksčiau pažymėjo ES Taryba, Šengeno erdvė abiem šalims jokiu būdu nebus dalinė amžinai, o sprendimas panaikinti pasienio kontrolę prie Rumunijos ir Bulgarijos sausumos sienų su ES šalimis bus priimtas „per pagrįstą laikotarpį”.

„Mūsų pastangos prisijungti prie Šengeno su sausumos sienomis tęsiasi keliais diplomatiniais kanalais”, – tikino Rumunijos vidaus reikalų ministras Cătălin Predoiu sekmadienį naujienų tinklalapiui News.ro paskelbtame komentare bendrapiliečiams.

Daugeliu atžvilgių sprendimo sėkmė priklausys nuo to, kaip sėkmingai Bukareštas ir Sofija kovos tiek su nelegalių migrantų skverbimusi į jų teritorijas, tiek su nepageidaujamų svečių, jau įsikūrusių jų teritorijose, patekimo į kitas ES šalis užkardymu.

Ir ne tik Austrija su ypatingu uolumu stebės, kaip laikomasi šių sąlygų. 2023 m. ES užregistruota 1,14 mln. prieglobsčio prašymų – tai didžiausias skaičius nuo 2016 m.