infa.lt

2022 m. JAV sužinojo apie Rusijos svarstymus smogti Ukrainai branduoliniais ginklais, todėl buvo rengiamas tinkamas atsakas, rašo CNN. V. Putinas 2022 m. pažadėjo ginti Rusijos teritoriją „visomis turimomis priemonėmis”

2022 m. pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo ruoštis galimam Rusijos smūgiui Ukrainai taktiniais ar koviniais branduoliniais ginklais, CNN sakė du aukšto rango šaltiniai prezidento administracijoje.

Pasak jų, toks sprendimas priimtas ne dėl vienos prielaidos, o remiantis analize, situacijos tyrimu ir nauja itin svarbia žvalgybine informacija. Vienas iš pašnekovų pabrėžė, kad žvalgybinė informacija „nebuvo tik hipotetinė – ji taip pat buvo pagrįsta kai kuria mūsų gauta informacija”.

JAV turėjo parengti planus, kaip kuo geriau reaguoti, jei „neįsivaizduojamas įvykis vis dėlto įvyktų”. „Mūsų teisė yra kruopščiai pasirengti ir padaryti viską, ką galime, kad to išvengtume”, – patvirtino antrasis šaltinis.

2022 m. vasaros pabaigoje ir rudenį JAV nacionalinio saugumo taryba kelis kartus posėdžiavo, kad parengtų planus nenumatytiems atvejams, jei atsirastų pasirengimo atakai ir pačiam smūgiui požymių.

Televizijos kanalo šaltinis pažymėjo, kad vargu ar daugelis dalyvavusiųjų tikėjosi, kad teks bandyti uoliai užkirsti kelią tam, kas prieš kelerius metus buvo laikoma praėjusios epochos ženklu.

Be to, JAV slapta susisiekė su pagrindinėmis sąjungininkėmis Indija ir Kinija ir perdavė savo susirūpinimą Maskvai: valstybės sekretorius Anthony Blinkenas „tiesiogiai” informavo savo kolegą Rusijoje Sergejų Lavrovą; Jungtinio štabų vadų komiteto vadovas generolas Markas Milley paskambino Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, o CŽV direktorius Williamas Burnsas nuvyko į Turkiją pasikalbėti su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu.

Agentūra „Reuters” taip pat pranešė, kad lapkritį vykusių W. Burnso ir S. Naryškino derybų tema buvo galimo Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo pasekmės.

Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą priežastimi galėtų būti apsupimas arba koks nors katastrofiškas pralaimėjimas, kurį Maskva galėtų laikyti „galimos tiesioginės grėsmės Rusijos teritorijai arba Rusijos valstybei pranašu”, spėliojo Baltieji rūmai.

Ypač didelį susirūpinimą kėlė padėtis Chersone, iš kurio 2022 m. lapkritį pasitraukė Rusijos kariai, pranešė televizijos kanalas. Tačiau JAV nerimą į naują lygį pakėlė kalbos apie galimą branduolinį smūgį, kurios vyko „žemesniuose Rusijos sistemos lygmenyse”.

CNN pašnekovai pabrėžė, kad žvalgybos duomenys niekada nebūna vienareikšmiški ir „juodai balti”, tačiau pavojaus lygis viršijo iki šiol neperžengtą ribą.

Vis dėlto nuo to laiko JAV nepastebėjo jokių ženklų, kurie rodytų pasirengimą branduoliniam smūgiui, rizika sumažėjo dėl mažesnės dinamikos mūšio lauke, tačiau artimiausiais mėnesiais pavojus gali padidėti, teigė šaltiniai.

2022 m. rudenį V. Putinas pažadėjo ginti Rusijos teritoriją „visomis turimomis priemonėmis”. Tai buvo pasakyta po Donbaso, Zaporožės ir Chersono sričių aneksijos.

Kaip praėjusią vasarą rašė „Financial Times” leidinys, JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija įspėjo Rusiją, kad smogs Rusijos pajėgoms, jei ši panaudos taktinius branduolinius ginklus Ukrainoje.

Pasak leidinio, tuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keliems mėnesiams „atsisakė retorikos apie branduolinius ginklus”.

Pasak Kremliui artimo šaltinio, V. Putinas nusprendė, kad taktiniai branduoliniai ginklai nesuteiks Rusijai pranašumo. Agentūros pašnekovai aiškina, kad branduolinis smūgis paveiktas teritorijas greičiausiai paverstų „apšvitinta dykviete”, o Rusijos pajėgoms pažengti į priekį padėtų „nedaug”.

Birželį Putinas pavadino branduolinio ginklo panaudojimą „teoriškai įmanomu”, jei kiltų grėsmė jos teritoriniam vientisumui, nepriklausomybei ir suverenumui bei pačios valstybės egzistavimui. Dabar, pasak V. Putino, „tokios būtinybės nėra”.

Kartu jis pažymėjo, kad „jau pats šios temos aptarimo faktas mažina galimybę sumažinti ginklų panaudojimo ribą”.

Rusijos vadovas pažymėjo, kad Rusija turi daugiau branduolinių ginklų nei NATO šalys. „Jos apie tai žino ir visą laiką lenkia mus pradėti derybas dėl branduolinės ginkluotės mažinimo. Krieno jiems, kaip sako mūsų žmonės”, – pabrėžė jis.

2024 m. vasarį jis pakartojo, kad „pasekmės galimiems interventams bus daug tragiškesnės”. „Visa tai iš tikrųjų gresia konfliktu su branduolinio ginklo panaudojimu, taigi ir civilizacijos sunaikinimu”, – perspėjo V. Putinas.

„Visos spekuliacijos apie branduolinį karą, kurių dabar labai daug Vakaruose – Europos sostinėse, Jungtinėse Valstijose – yra labai neatsakingos”, – pareiškė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis priminė, kad visos Maskvos galimo branduolinio ginklo panaudojimo priežastys yra išdėstytos branduolinėje doktrinoje: „Jei kas nors kelia grėsmę mūsų egzistencijai, mūsų šaliai, tuomet branduolinis ginklas.”