infa.lt

youtube transliacijos kadras

Europos Komisija paskelbė ambicingą 2040 m. klimato tikslą – 90% sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu. Mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijos susirūpinusios, kad strategijoje daug dėmesio skiriama anglies dvideginio šalinimo technologijoms, kurių veiksmingumas neįrodytas, užuot teikus pirmenybę iškastinio kuro naudojimo mažinimui.

Be to, pasiekti tikslus gali sutrukdyti politiniai pokyčiai, pavyzdžiui, jei kai kurioms ES vyriausybėms vadovaus partijos, kurioms išmetamųjų teršalų mažinimas nėra prioritetas.

Naujajame strateginiame dokumente nustatytas plataus užmojo anglies dioksido surinkimo (CCS) tikslas: iki 2040 m. ES turėtų būti pajėgi sukaupti 280 mln. metrinių tonų sugauto anglies dioksido per metus.

Iki 2030 m. ES turėtų sukaupti tiek, kiek CO2 per metus išmeta Švedija, t. y. apie 50 mln. metrinių tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Palyginimui, maždaug dviem dešimtims pramonės įmonių visame pasaulyje, skirtų filtruoti CO2 iš aplinkos oro, pernai pavyko surinkti mažiau nei 0,01 mln. metrinių tonų anglies dioksido.

CO2 pašalinimas iš atmosferos kainuoja apie 600 JAV dolerių už metrinę toną, todėl šis procesas yra labai brangus – vien Švedijos anglies dioksido pėdsako pašalinimas kainuotų apie 30 mlrd. dolerių per metus.

Komisija taip pat planuoja iki 2040 m. palaipsniui atsisakyti akmens anglių naudojimo elektros energijai gaminti ir nutraukti subsidijas iškastiniam kurui, kuriomis nesprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas ir nepereinama prie ekologiškesnių energijos šaltinių.

Šis tikslas atskleistas vasario 6 d. ataskaitoje. Dokumentas dar nėra teisiškai privalomas, tačiau juo bus grindžiami teisės aktai, kuriais bus siekiama iki 2030 m. įveikti dabartinius ES klimato kaitos tikslus ir iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.

Dabartiniai Komisijos tikslai, kurie buvo įteisinti 2021 m., yra iki 2030 m. sumažinti grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55% lyginant su 1990 m. lygiu.

Kitu tikslu blokas įsipareigoja iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą. Taigi, svarbiausias tikslas – užtikrinti pusiausvyrą tarp išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir jų įsisavinimo atgal vykstant natūraliems procesams.

2022 m. ES išmetamųjų teršalų kiekį sumažino 32,5% lyginant su 1990 m. lygiu. Tačiau tai, be kita ko, buvo pasiekta dėl ES pramonės lokomotyvo – Vokietijos – de facto deindustrializacijos proceso.

Rengiant strategiją buvo atsižvelgta į mokslininkų rekomendacijas, tačiau anglies dioksido surinkimo ir saugojimo tikslų įtraukimas sulaukė kritikos. CCS dar nėra išbandyta plačiu mastu.

Mokslininkai teigia, kad pavojinga pasikliauti tik šia technologija, užuot atsisakius iškastinio kuro, ko poreikis buvo pabrėžtas Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje. Tuo tarpu dėmesys anglies dioksido šalinimui atitinka JAV prezidento Joe Bideno administracijos, kuri taip pat tvirtai remia CCS technologijų plėtrą, iškeltus tikslus.

Europos Komisijos tiksluose aiškiai nurodoma, kad išmetamųjų teršalų mažinimas ir anglies dioksido šalinimas yra skirtingi aspektai. ES valstybės narės negali pasikliauti vien tik anglies dioksido šalinimu, jos taip pat turi lygiagrečiai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Nors Komisijos 2040 m. tiksle pateikiamas išsamesnis planas, kaip pasiekti grynąjį nulį, svarbu užtikrinti, kad tai nesumažintų pastangų siekti 2030 m. tikslų, teigė mokslininkai.

Mokslininkai taip pat susirūpinę, kad kelios ES šalys nedaro pažangos siekdamos 2030 m. tikslų, o pasikeitus politinei aplinkai šiose šalyse padėtis gali dar labiau pablogėti.

Kai kurioms vyriausybėms gali vadovauti partijos, kurios arba netiki klimato kaita, arba nelaiko klimato politikos svarbia. Taip pat pabrėžiama, kad be išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo svarbu sutelkti dėmesį į prisitaikymą prie klimato kaitos.

Prisitaikymas apima dabartinio ir būsimo klimato kaitos poveikio mažinimą, pavyzdžiui, apsaugą nuo potvynių.