infa.lt

Iš UEFA buvo atimta teisė uždrausti klubams dalyvauti jos nekontroliuojamuose turnyruose

Ketvirtadienį Europos Teisingumo Teismas, aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas, paskelbė sprendimą (.PDF) daugiausiai dėmesio per pastaruosius dešimtmečius sulaukusioje su futbolu susijusioje, vadinamojoje Superlygos byloje. Teismo nuosprendis nemaloniai nustebino dvi didžiausias pasaulio futbolo sektoriaus valdymo institucijas – Tarptautinę futbolo federaciją (FIFA) ir Europos futbolo asociacijų sąjungą (UEFA).

Ji susijusi su ieškiniu, kurį pateikė Superlyga – 2021 m. balandį paskelbta struktūra, kuri, kaip sumanyta, gyvavo mažiau nei 48 valandas. Superlyga, tiksliau, likusios Superlygos narės – Madrido „Real”, „Barcelona” ir „Juventus” (vis dėlto Turino komanda neseniai paskelbė, kad palieka šį susivienijimą, tačiau nežinia, ar spėjo tai padaryti) reikalavo pripažinti FIFA ir UEFA veiksmus neteisėtais, kaltindamos jas antimonopolinių taisyklių pažeidimu ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Ir jiems pavyko.

Teismas pripažino, kad jų veiksmai, kuriais jos priešinosi Superlygos projektui – nepavykusiam turnyrui, kurio nekontroliavo UEFA ir kurį įsteigė keliolika geriausių Europos klubų, – pažeidė ES antimonopolinius įstatymus.

Nuo šiol visi klubai gali laisvai dalyvauti bet kokiame turnyre, nebijodami aukštesnių tarptautinių federacijų sankcijų. Šio Europos Teisingumo Teismo sprendimo poveikis gali nustelbti garsiosios „Bosmano bylos”, po kurios Europos futbolas faktiškai panaikino legionieriams taikomus apribojimus, pasekmes. Superlygos šalininkai, negaišdami laiko, iš karto pasiūlė savo atnaujintą projektą.

Konfrontacija prasidėjo 2021 m. balandį, kai dvylika Europos klubų – Anglijos „Liverpool”, „Manchester United”, „Manchester City”, „Arsenal”, „Chelsea” ir „Tottenham”, Ispanijos Madrido „Real”, „Barcelona” ir „Atletico” bei Italijos „Juventus”, „Inter” ir „AC Milan” – tapo Superlygos steigėjais.

Šis elitinis, praktiškai uždaras turnyras komandoms žadėjo itin didelį pelną, visų pirma dėl dosnaus investuotojo: „JP Morgan” sutiko jam skirti 6 mlrd. dolerių. Tuo tarpu dėl Superlygos sukūrimo UEFA grėsė didžiuliai įvaizdžio ir materialiniai nuostoliai, visų pirma dėl mažėjančio Čempionų lygos – pagrindinių klubų varžybų ir pagrindinio pajamų šaltinio – komercinio patrauklumo.

Karas tarp „nepritariančiųjų” ir pareigūnų truko tik dvi dienas ir baigėsi visiška Europos futbolo pareigūnų pergale, kurių pusėn stojo sporto ir visuomeninės organizacijos, žymūs politikai ir Superlygą įkūrusių klubų gerbėjai. Visi jie tvirtino, kad ji kenkia „pagrindiniams žaidimo principams” ir griauna futbole nusistovėjusią „piramidę”.

Dar negimusi Superlyga atrodė de facto mirusi, kai, neatlaikę spaudimo, devyni jos steigėjai – visi šeši Anglijos klubai bei „Atletico”, „Inter” ir „AC Milan” – paskelbė pasitraukiantys iš projekto.

Pasitraukimas iš šio klubo nebuvo nemokamas. Norėdami susitaikyti su UEFA, klubai turėjo sudaryti su ja sutartį. Kiekvienas klubas turėjo sumokėti po 15 mln. eurų kaip „geros valios gestą”. Be to, klubai sutiko iš jų išskaičiuoti 5% prizinių pinigų, kuriuos jie uždirbtų Europos varžybose per sezoną, patenkantį į 2022 m. antrąjį pusmetį ir 2023 m. pirmąjį pusmetį.

UEFA taip pat įspėjo juos dėl baudos grėsmės, jei jie vėl ims pažeidinėti įsipareigojimus. Jei klubai neįvykdys kurio nors iš savo įsipareigojimų, ji sieks 50 mln. eurų, o jei vėl bandys inicijuoti „skaldantį” projektą – 100 mln. eurų.

Tačiau, kaip paaiškėjo, Superlygą palaidoti buvo per anksti.

Europos Teisingumo Teismo sprendime pažymima, kad „FIFA ir UEFA taisyklės, pagal kurias reikalaujama jų sutikimo organizuoti tokius tarptautinius turnyrus kaip Superlyga ir draudžiama klubams dalyvauti tokiuose turnyruose, yra neteisėtos”.

Teismas taip pat sutiko su ieškovų nuomone, kad futbolą valdančios institucijos piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi „nustatydamos nepagrįstus apribojimus”. Teismas pažymėjo, kad futbolo varžybos taip pat turi labai komercinį pagrindą, pavyzdžiui, naudojimąsi komercinėmis teisėmis, o tai reiškia, kad byla patenka į konkurencijos apsaugos įstatymų taikymo sritį.

Teismas manė, kad Europos klubams apskritai kenkia tai, kad FIFA ir UEFA turi išimtinę komercinių teisių įgyvendinimo kontrolę, o tai „kenkia klubams, suinteresuotoms bendrovėms, vartotojams ir žiūrovams, nes riboja jų teisę mėgautis naujais, potencialiai naujoviškais ar įdomiais turnyrais”.

Tačiau teismas nepasakė, kad UEFA ir FIFA privalo sutikti su Superlyga, nes nustatė, kad tai nepriklauso jo kompetencijai. Tačiau pastaroji aplinkybė neturi didelės reikšmės.

Nenuostabu, kad Madrido „Real” prezidentas ir pagrindinė Superlygos projekto figūra Florentino Perezas (Florentino Perez) suskubo paskelbti naujos pasaulio futbolo eros pradžią.

„Leiskite man pasakyti visiems Europos klubams, kad pradedame naują erą, kurioje galime dirbti kartu, palaikydami konstruktyvų dialogą, vengdami grasinimų, nesiimdami veiksmų prieš ką nors ar ką nors, bet siekdami tobulinti futbolą”, – sakoma F. Perezo pareiškime.