infa.lt

nuotrauka: enmin.lrv.lt/lt

Didžiuliam investicijų planui, skirtam padėti kovoti su klimato kaita, gresia giljotinavimas trūkstant lėšų kitiems prioritetiniams projektams, rašo „Politico” leidinys.

Milijardai eurų, skirti atsinaujinančiajai energijai skatinti ir išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, bus „apgenėti”, ES vadovams pasiūlius juos perkelti į imigracijos ir gynybos finansavimą.

Šį žingsnį ES vadovai žengė per šią savaitę Briuselyje vykusį ES vadovų susitikimą, kuriame Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) pasiūlė panaikinti beveik visą 10 mlrd. eurų fondą.

Fondas skirtas padėti Europai kurti ateities energetikos tinklus – vėjo turbinas, vandenilio jėgaines, anglies dioksido surinkimo įrenginius.

Šios pastangos yra labai svarbi ES atsako į JAV išlaidas atsinaujinančiosios energijos skatinimo priemonėms, kurioms skiriama šimtai milijardų dolerių subsidijų, dalis.

Nors tokios šalys kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija viešai parėmė 10 mlrd. eurų iniciatyvą, Briuselis susiduria su kritika iš taupesnių Europos sostinių, ypač šiaurinių, kurios nori apriboti savo įnašus į ES biudžetą ir užtikrinti, kad pinigų būtų skirta konkuruojantiems prioritetams, pavyzdžiui, nelegalios imigracijos stabdymui ir didėjančioms karinėms išlaidoms.

Pagal Michelio kompromisą atsinaujinančiųjų išteklių fondas, oficialiai vadinamas Strateginių technologijų Europai platforma (STEP), sumažėtų iki 1,5 mlrd. eurų.

Pagal naujausią pasiūlymą likusios lėšos, iš pradžių skirtos šiai veiklai, būtų perkeltos į karinėms investicijoms skirtų pinigų fondą.

Mainais už tai Briuselis pasiūlys šalims daugiau lankstumo naudojant ES sanglaudos fondo išmokas – biudžeto injekcijas mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms, skirtas ekonominei nelygybei mažinti.

Teoriškai tai leistų šalims tęsti kai kurias reikalingas investicijas į atsinaujinančiąją energiją.

Vis dėlto, galimas lėšų sumažinimas yra ženklas to, kad Europa vis labiau stengiasi mažinti didžiules investicijas, kurių reikia klimato kaitos tikslams pasiekti. Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, neseniai po teismo sprendimo taip pat turėjo drastiškai sumažinti savo klimato kaitos biudžetą.

Be to, kai kuriems dešiniesiems politiniams veikėjams tapo naudinga kalbėti apie ES išlaidas, susijusias su perėjimu prie ekologiškos ekonomikos.

„Mes žinome, kad pinigų neužtenka”, – sakė antrasis diplomatas, susipažinęs su derybomis ir pripažinęs, kad sumažintas fondas suteiks pakankamai pinigų tik „tikslinėms” priemonėms.

Tikrovė yra tikrai sunki”, – pridūrė diplomatas. „Biudžetai visur sunkūs”. (Pinigų nėra – infa.lt past.)

Atsinaujinančių išteklių finansų krizė

Planui drastiškai sumažinti ES žaliųjų technologijų fondą vieningai nepritariama. Ketvirtadienio vakarą vadovams nepavyko pasiekti galutinio susitarimo ir jie turės atnaujinti diskusijas sausio mėnesį prieš neeilinį ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.

Pasak derybose dalyvavusių asmenų, Portugalijos ministras pirmininkas Antonijus Kosta (António Costa) kolegoms ES vadovams pareiškė, kad yra nusivylęs dėl mažinimo, o Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas pasiūlė nukreipti nepanaudotas lėšas iš ES lėšų, skirtų atsigavimui po pandemijos.

Klimato ekonomikos instituto ES investicijų į klimato kaitą ir švarias technologijas direktorius Thomas Pellerin-Carlinas įspėjo, kad kompromisas gali būti katastrofiškas švariųjų technologijų pramonei, ypač atsižvelgiant į didėjančią JAV ir Kinijos konkurenciją.

„Anksčiau buvo galima spėti, kad apie 50% STEP lėšų bus skirta klimatui, o dabar galima spėti, kad tai bus apie 0%: šie pinigai gali sumažėti nuo 5 iš 10 mlrd. iki 0 iš 1,5 mlrd.”, – sakė jis.

ES tai reiškia, kad sumažės pagrindinis klimato kaitos finansavimas, nors mokslininkai tvirtina, kad pinigų reikia daug daugiau.

„Galiausiai 2024 m. ES švarioms technologijoms gali skirti mažiau lėšų nei 2022 m.”, – sakė Pellerin-Carlin. „Tai ne tai, kad mes didiname finansavimą, o tai, kad diskutuojame apie mažinimą, net jau ir ne apie esamos padėties išlaikymą.”

EP nariai taip pat įsiuto dėl šio pasiūlymo, kuris prieštarauja ne kartą Europos Parlamento išsakytiems raginimams STEP gauti daugiau lėšų, o ne mažiau.

Jų prašymui pasipriešino ES sostinės, kurios praėjusią savaitę vykusiame Konkurencingumo tarybos posėdyje iš esmės nepritarė tam, kad būtų nustatyta tiesioginė finansavimo linija tarp siūlomo „Net Zero Industry Act” ir STEP.

„Svarbių mokslinių tyrimų finansavimo mažinimas kitų programų naudai yra nepriimtinas, nes tai kelia grėsmę būsimai Europos gerovei ir konkurencingumui”, – sakė Christianas Ehleris, pagrindinis Europos Parlamento derybininkas dėl STEP ir centro dešiniosios Europos liaudies partijos frakcijos atstovas pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos klausimais.

„Mes ir toliau kovosime už savo biudžetą, kol bus pasiektas susitarimas, atitinkantis šiuos pažadus”, – pridūrė jis.

Tuo tarpu kitas STEP derybininkas, Portugalijos europarlamentaras Žozė Manuelis Fernandesas (José Manuel Fernandes), paragino „ES vadovus sausį grįžti prie derybų stalo ir suderinti savo veiksmus su žodžiais.

STEP yra būtinas, kad ES galėtų investuoti į strategines technologijas. Jei neskatinsime konkurencingos Europos pramonės ir inovacijų, būsime nuslopinti, o piliečiai patirs pasekmes.”

Lapkritį Europos klimato neutralumo observatorija įspėjo, kad dėl nepakankamų ES lygmens viešųjų investicijų į žaliąją energiją ir kitus pasiekimus žemynas gali nepasiekti CO2 grynojo nulio tikslų.

„Turime sparčiau plėtoti švariųjų technologijų inovacijas ir gamybos pajėgumus Europoje, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiektume klimato neutralumą”, – sakė viena iš dokumento autorių Aneta Stefańczyk.

infa.lt neprisiima atsakomybės už straipsnyje aprašomų įvykių atitikimą tikrovei ir sveikam protui.

Protu nesuvokiama, kai krizės metu ginčijamasi dėl investicijų (pinigų išmetimą)  į visiškai fantastinius tikslus, kai eilėje laukia gyvybiškai svarbūs sprendimai ir vyksta bendras ES ekonomikos nuosmukis.