infa.lt

Po tris dienas trukusių diskusijų ir balsavimo Europos Parlamentas ir 27 Europos Sąjungos šalių atstovai susitarė dėl dirbtinio intelekto įstatymo nuostatų.

Tai pirmasis pasaulyje įstatymas, kuriuo reglamentuojamas dirbtinis intelektas, ir, kaip pažymi jo rengėjai, „tai ne tik taisyklių rinkinys, bet ir Europos pradedančiųjų įmonių ir tyrėjų starto aikštelė….. pasaulinėse lenktynėse dirbtinio intelekto srityje”.

Europos Parlamentas mano, kad šis įstatymas galėtų tapti pasauliniu standartu, pagal kurį būtų reglamentuojamas dirbtinio intelekto reguliavimas kitose jurisdikcijose.

Diskusijos ir derybos dėl būsimo Dirbtinio intelekto (DI) įstatymo nuostatų truko tris dienas. Paskutinę dieną galutinė diskusija truko 15 valandų ir joje dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant Europos Parlamento narius ir 27 ES valstybių narių atstovus.

Gruodžio 8-9 d. apie vidurnaktį už vidaus prekybą ir paslaugas atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas socialiniame tinkle X parašė: „Taip! ES tapo pirmąja tarp žemynų, nustačiusia aiškias dirbtinio intelekto naudojimo taisykles.”

Diskusijų proceso dalyviai vieningai apibūdino susitarimą dėl dirbtinio intelekto įstatymo kaip istorinį įvykį, o T. Bretonas teigė, kad šis reikalas „buvo vertas kelių valandų nemigos”.

Dėl įstatymo, kuriuo reglamentuojami įvairūs dirbtiniu intelektu grindžiamų sistemų ir priemonių naudojimo aspektai, nuostatų preliminariai susitarta šių metų gegužę. O birželio viduryje EP nariai balsavo už įstatymą.

Susitarimas, kuriame dalyvauja ES valstybių narių atstovai, yra dar vienas svarbus žingsnis kelyje į naująjį įstatymą. Dabar, per ateinančias savaites, reikės parengti technines įstatymo detales ir susitarti dėl galutinės formuluotės.

Pagal ES procedūras įstatymas gali įsigalioti ne anksčiau kaip 2025 m. Penktadienį patvirtintame tekste yra visos nuostatos, kurioms birželį pritarė EP nariai.

Dokumente aprašomos įvairių dirbtiniu intelektu grindžiamų sistemų, įskaitant veido atpažinimo, prognozavimo analizės, generatyvinio dirbtinio intelekto, bepiločių automobilių ir kitų, naudojimo taisyklės.

Draudžiama viešose vietose naudoti veido atpažinimo sistemas ir kitas realaus laiko „nuotolinio biometrinio identifikavimo” sistemas, taip pat vadinamąjį emocijų atpažinimą ir policijos naudojamą prognozuojamąją analitiką nusikaltimams užkardyti.

Išimtys daromos tik kai kuriais konkrečiais atvejais. Visų pirma policija galės naudoti tokias technologijas, kai kyla teroristinio išpuolio grėsmė, ieškodama aukų arba vykdydama sunkių nusikaltimų tyrimą.

Beje, ši išlyga jau sulaukė žmogaus teisių gynėjų kritikos. „Sunku džiaugtis įstatymu, kuriuo pirmą kartą ES imamasi priemonių įteisinti veido atpažinimą realiuoju laiku visose bloko šalyse, – pareiškė privatumo teisių organizacijos „European Digital Rights” patarėja Ella Jakubowska, – nors Parlamentas atkakliai kovojo, kad žala būtų kuo mažesnė, bendrą biometrinio sekimo ir profiliavimo nuostatų paketą vargu ar galima laikyti sėkmingu.

Dokumente raginama visas dirbtinį intelektą naudojančias sistemas suskirstyti pagal rizikos lygį – nuo mažo iki nepriimtino.

Įstatyme numatomas griežtas generatyvinių dirbtinių intelektų, ypač pokalbių robotų, pavyzdžiui, „ChatGPT”, reguliavimas, reikalaujant atskleisti, kokios autorių teisėmis saugomos knygos, muzika, paveikslai ir pan. buvo naudojami mokant dirbtinį intelektą.

Tai turėtų padėti kovoti su autorių teisių pažeidimais ir plagijavimu. Pagal įstatymą už minėtų taisyklių pažeidimą gresia baudos iki 30 mln. eurų arba 6% įmonės metinių pasaulinių pajamų.

Pasak daugelio ekspertų, aiškus ir išsamus dirbtinio intelekto srities reguliavimas ES gali tapti geru pavyzdžiu kitoms šią problemą sprendžiančioms vyriausybėms. Pavyzdžiui, pasak Kolumbijos universiteto Teisės mokyklos profesorės Anu Bradford, kitos šalys „gali nekopijuoti visų nuostatų iš eilės, tačiau gali pasinaudoti daugeliu įstatymo aspektų”.