2023.12.09 08:02
foto: Melissa Enright – US Forest Service
Niokojantis gaisras sužadino nuogąstavimus, kad Kalifornijos sekvojos niekada neatsigaus, tačiau šie medžiai-senoliai buvo tam pasiruošę – panaudojo giliai šaknyse esančias energijos atsargas ir praėjus kelioms savaitėms po nudegimo išleido naujus ūglius, rašo „Good News Network” leidinys.
Istorija prasideda nuo žaibo sukelto gaisro Kalifornijos Didžiojo baseino raudonmedžių valstybiniame parke per prasidėjusią sausrą. Mokslininkai nerimavo dėl šių senovinių medžių, tačiau taip pat žinojo, kad jie per milijonus metų evoliucionavo taip, kad galėtų susidoroti su ugnies pasekmėmis.
Nesvarbu, kad jų stora šiurkšti žievė yra tarsi ugniagesio apsiaustas, – ugnis įsiplieskė iki pat jų vainikų, pakeliui sudegindama kiekvieną spygliuką ir išgąsdindama mokslininkus, kad jie niekada neatsigaus.
„Tai buvo šokiruojantis įvykis, – žurnalui „Science Magazine” sakė Šiaurės Arizonos universiteto medžių ekofiziologas Drew Peltieras. „Tikrai atrodė, kad dauguma medžių žus”.
Nors ir ploni, sekvojos spygliukai turi visą fotosintezės procesui reikalingą įrangą, todėl, kai gaisras juos visus sudegino, buvo neaišku, kaip medis pats pasigamins energijos, tačiau naujame D. Peltjero ir jo kolegų paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad nauji pumpurai ilgą laiką miegojo po šių medžių žieve, o prieš kelis dešimtmečius fotosintezės metu pagamintas cukrus buvo panaudotas šiems pumpurams iškelti į saulės šviesą.
Tyrimas ne tik džiugiai skelbia, kad šie senoviniai Didžiojo baseino medžiai, kurių kai kuriems yra daugiau nei 2000 metų, laikui bėgant atsigaus, bet ir pateikia įdomų atradimą, kuris keičia mūsų, trumpai gyvenančių mėsėdžių, požiūrį į lėtus sumedėjusius kaimynus.
JAV miškų tarnybos darbuotoja Melisa Enrait (Melissa Enright) naudojo juodus plastikinius maišelius uždengimui, kad kai kurių apanglėjusių medžių ūgliai nepasiektų saulės šviesos, kai jie išdygsta.
Nepaisant to, ūgliai augo toliau ir netrukus iš jų išaugo mažos kamieninės pušelės. Tuomet Enright ir jos kolegos, kaip ir Peltier, galėjo nustatyti šakelių cukraus radiokarbono datas ir įvertinti jų amžių.
Vidutinis cukraus molekulių amžius buvo 21 metai, o tai reiškia, kad medis naudojo daugiau nei prieš du dešimtmečius pagamintą energiją naujam augimui skatinti. Tada, pažvelgę į atskiras anglies molekules, esančias cukraus viduje, jie pamatė, kad kai kurios anglies molekulės buvo tris kartus senesnės.
Peltjė sako, kad tai verčia naujai pažvelgti į visą medžių medžiagų apykaitos įsivaizdavimą ir suteikia realios vilties, kad senesni mūsų planetos medžiai gali išgyventi gaisrus ir kitus pavojus, kurie jiems gali kilti dėl nuolat besikeičiančio klimato.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
292
nuo pradziu turejo atsikurimo mechanizmus. Deja,zmogus pasirode tokia invazine rusimi,pries kuria priesnuodzio ji dar nesukure. Nors,bandymai – vyksta! Ir pazanga tikrai matyti!
Žmogus ne invazinė rūšis,reikėtų mažiau vėpsoti į TV ekraną.Planeta,gyvūnai ,augmenija sukurta padėti žmogui gyventi ir tobulėti,ne vertui tik žmonių rasei duotas tobulėjimo kelias,tiesiog kritinė žmonijos dalis nemato to,kas tiesiai po nosimi,ir tam yra svarios priežastys- parazitai,prieš tris šimtus metų užvaldę Žmonijos protą,pakeitę istoriją,iškraipę faktus ir sukūrę asimiliaciją on-line(esamuoju laiku),tą labai sunku suvokti,nes veikia tam tikri mechanizmai,neleidžiantys prabusti ir susivokti,o tuos,kurie atsikėlė ir užduoda nepatogius klausimus ,pirmiausiai „nusodina” patys artimiausi JŲ aplinkoje…bet planeta valosi nuo parazitų ir pasekmėje bus nukenksminti TIE -taip ir nesugebėję „prabusti”