infa.lt

Kaip žinia, ši projektinė Vyriausybė ir jos priedai, kaip komisijos, komitetai ir panašūs dariniai vis projektuoja geresnę valstybę.

Suprantama, kad svarbiausia sukurti gerą projektą, o visa kita – gyventojų nuomonė ir jų skaičius valstybėje projekto įgyvendinimo metu, pinigų valstybėje kiekis projekto starto metu, protingų žmonių skaičius, na ir visa kita – smulkmenos į kurias beverta kreipti dėmesio. Juk visi bus UŽ – projektas nuostabus, susipažinkime su juo (beje, prieš tai buvo vizija  „Lietuva 2030” tik pavadinta „Nacionalinis pažangos planas, bet artėjant link 2030-ųjų jis jau matomai paseno. Ženkime plačiau – link 2050-ųjų.

Paskaitome ir pamąstome ką supratome iš šio vyriausybės pranešimo:

Gruodžio 4 d. posėdžiavusi Valstybės pažangos taryba pritarė Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ patobulinimams po dar birželio mėnesį Seimui pateikto projekto išsamaus patikrinimo ir svarstymo Seimo Ateities ir kituose komitetuose, diskusijose tarp politikų, ekspertų ir kitų suinteresuotų šalių, o taip pat naujų piliečių pasiūlymų.

Patobulinimus Valstybės pažangos tarybai detaliai pristatė jos narys, Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata. (Čia tas komitetas, kuris Seime neatlieka jokio apčiuopiamai išmatuojamo darbo)

Valstybės pažangos taryba pritarė Lietuvos ateities vizijos tekste pateiktiems kai kuriems struktūriniams pakeitimams vizijos turinio papildymams, patikslinimams ir sustiprintoms įgyvendinimo valdymo nuostatoms.

Pažymėtini Lietuvos valstybės kaip Respublikos idėjiniai akcentai, pabrėžta švietimo kaip pažangos flagmano misija, išgryninti užsienio politikos ir ekonomikos plėtros krypties, šalies tapatybės ir vertybių dėmenys.

Pritarta Valstybės pažangos tarybos nario Mariusz Antonowicz pasiūlymams dėl tautinių bendrijų kultūros puoselėjimo, taip pat Valstybės pažangos tarybos narės Jurgitos Šiugždinienės siūlymui dėl Lietuvos mokyklų atvirumo įvairių poreikių vaikams, būtinybės mokyti ne tik to, ką gebame  pamatuoti, bet matuoti tai, ko mokoma – todėl mokinių kompetencijų vertinimui reikia ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių kriterijų.

Valstybės pažangos tarybos nario, Vilniaus universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko siūlymu bus įtraukta nuostata dėl valdžios atvirumo universitetų intelektualinei lyderystei ir dalyvavimui priimant mokslu grįstus sprendimus.

Apibrėžiant ilgalaikes ambicijas dėl saugomų teritorijų, Valstybės pažangos taryba pabrėžė būtinybę laikytis dar 2020 m. Seimo nutarimu patvirtintoje Bendrojo plano koncepcijoje užsibrėžtos krypties plėsti efektyvią gamtos apsaugą užtikrinančias saugomas teritorijas ir jas sujungti ekologiniais koridoriais, o kelias į šį tikslą turi būti lydimas Respublikos dvasios – gyventojų, bendruomenių ir viešojo intereso derinimo.

„Į Lietuvos ateities vizijos parengimą įdėta kaip niekada daug darbo ir nuoširdžios pastangos įtraukti visus suinteresuotus, išgirsti visus pasiūlymus ir nuomones. Ačiū visiems prisidėjusiems, o ypač – bendrakūrėjams, šią santalką reikia išsaugoti, nes tikrasis, įgyvendinimo darbas dar tik prasideda“, – sakė Valstybės pažangos tarybos pirmininkė, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Valstybės pažangos tarybos posėdyje  aptarti „Lietuva 2050“ vizijos sklaidos ir tolimesnio piliečių įsitraukimo į tęstines diskusijas apie Lietuvos ateitį planai.

Gruodžio 6 d. Seimo Ateities komitetas planuoja balsuoti dėl išvados dėl Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projekto, o antroje gruodžio pusėje Seimas dėl jo apsispręs balsuodamas.

įdomiausia tai, kad visa ta vizija  „Lietuva-2050” bus palikta įgyvendinti kitiems, kurie vargu ar norės terliotis su „profesionalų” vizijomis. Juk abejonių tame, kad ši valdžia po ateinančių Seimo rinkimų nusės gilioje politinėje duobėje – mažai kam kyla. Tačiau ne jiems – jie tiki sava vizija.