infa.lt

Černobylis

Grupė, į kurią įeina Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, teigė, kad susitarimas yra labai svarbus siekiant įvykdyti valstybių įsipareigojimus klimato kaitos srityje, rašo „The New York Times” (NYT) leidinys.

Šeštadienį Dubajuje vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos, Jungtinės Valstijos ir 21 kita šalis įsipareigojo iki 2050 m. patrigubinti branduolinės energijos pajėgumus, teigdamos, kad branduolinės energijos atgaivinimas yra labai svarbus, siekiant per ateinančius dešimtmečius sumažinti anglies dioksido išmetimą beveik iki nulio.

Branduolinės energijos, kuri Jungtinėse Valstijose tiekia 18% elektros energijos, šalininkai teigia, kad ji yra švari, saugi ir patikima papildanti vėjo ir saulės energiją. Tačiau didelė kliūtis yra finansavimas.

Praėjusį mėnesį mažų branduolinių reaktorių kūrėjas Aidaho valstijoje pranešė, kad atšaukia projektą, kuris, kaip tikėtasi, turėjo tapti naujos elektrinių bangos dalimi. Dėl didėjančių palūkanų normų ir infliacijos, reaktorių statybos kaina nuo 5,3 mlrd. dolerių išaugo iki 9,3 mlrd. dolerių.

Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Gana, Pietų Korėja, Švedija ir Jungtiniai Arabų Emyratai buvo tarp 22 šalių, pasirašiusių deklaraciją, kuria siekiama patrigubinti pajėgumus nuo 2020 m. lygio.

Norint iki 2050 m. patrigubinti branduolinės energijos pajėgumus, kurie taip pat padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, reikėtų didelių investicijų.

Išsivysčiusios ekonomikos šalyse, kurioms priklauso beveik 70% pasaulio branduolinės energijos pajėgumų, investicijos įstrigo, nes statybos sąnaudos išaugo, projektai viršijo biudžetą ir vėlavo.

Be sąnaudų, dar viena kliūtis, trukdanti plėsti branduolinės energijos pajėgumus, yra ta, kad branduolinės elektrinės statomos lėčiau nei daugelio kitų energijos rūšių.

Klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimas svarbiu momentu

Diplomatai ir lyderiai susirinko Dubajuje į COP28 – kasmetines Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos. Aukščiausiojo lygio susitikimas vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 12 d.

Skeptiškai nusiteikusi minia: Į Jungtinius Arabų Emyratus, vienus didžiausių pasaulyje naftos gamintojų, atvyko beveik visų šalių lyderiai, kurie, skambant baisiems perspėjimams apie planetos katastrofą, į aukščiausiojo lygio susitikimą atsivežė nusivylimo jausmą.

Teigiamas ženklas: naująjį fondą, skirtą padėti pažeidžiamoms šalims, nukentėjusioms nuo klimato nelaimių, turėtų būti pradėta kurti dar šiais metais, nes beveik 200 šalių diplomatai pirmąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną patvirtino plano projektą.

OPEC: Tarp COP28 dalyvių yra ir didžiausias pasaulyje iškastinio kuro gamintojų kartelis. Skirtingai nei Jungtinės Valstijos, jis siekia mažinti gavybą, nors šį žingsnį paskatino pelno skaičiavimai, o ne susirūpinimas dėl išmetamųjų teršalų.

Dezinformacija: Klaidinanti informacija apie klimato kaitą yra viena didžiausių aukščiausiojo lygio susitikimo problemų, o kai kurios šalys, dalyvaujančios COP28, yra didžiausi šių melagingų žinių šaltiniai, rašo NYT.

Kalbėdamas apie finansavimą, prezidento J. Bideno pasiuntinys klimato kaitos klausimais Johnas Kerry sakė, kad yra „trilijonai dolerių”, kuriuos būtų galima panaudoti investicijoms į branduolinę energetiką.

„Mes niekam neteikiame argumento, kad tai bus absoliučiai visaapimanti alternatyva visiems kitiems energijos šaltiniams – ne, ne tai mus čia atvedė”, – sakė jis. Tačiau jis pridūrė, kad moksliniai tyrimai parodė, jog „be branduolinės energijos negalima pasiekti 2050 m. nulinės energijos taršos lygio”.

Branduolinė energija neišskiria anglies dioksido, o praėjusių metų Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitoje, kurioje teigiama, kad branduolinė energija yra labai svarbi siekiant padėti sumažinti anglies dioksido išmetimą pagal 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad branduolinė energija, įskaitant mažus modulinius reaktorius, yra „nepakeičiamas sprendimas” siekiant pažaboti klimato kaitą. Prancūzija, didžiausia Europoje branduolinės energijos gamintoja, apie 70% savo elektros energijos gauna iš branduolinių elektrinių.

E. Macronas ir kiti lyderiai, įskaitant Švedijos ministrą pirmininką Ulfą Kristerssoną, paragino Pasaulio banką ir tarptautines finansų institucijas padėti finansuoti branduolinius projektus.

U. Kristerssonas teigė, kad vyriausybės turi „prisiimti vaidmenį dalijantis finansine rizika, kad būtų sustiprintos sąlygos ir suteiktos papildomos paskatos investicijoms į branduolinę energetiką”.

Nors šeštadienį pasaulio lyderiai branduolinę energiją pavadino veiksmingiausia alternatyva iškastiniam kurui, kai kurie klimato aktyvistai teigė, kad branduolinė energija nėra panacėja.

Tarptautinės organizacijos „Oil Change International” tyrėjas Davidas Tongas teigė, kad šis pažadas yra atitrūkęs nuo realios branduolinės energijos padėties – ji yra per brangi ir per lėta.

„Tai savanaudiškas politinis pažadas, neatspindintis vaidmens, kurį branduolinė energetikoje gali atlikti pereinant prie kitokios energijos šaltinio, kuris yra menkavertis”, – sakė jis. „Branduolinės energijos augimas yra labai nedidelis – tikrai nieko panašaus į patrigubėjimą”.

Jis teigė atmetantis poziciją, kad be branduolinės energijos nėra galimybių apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, t. y. Paryžiaus susitarime nustatyto tikslo, kuriuo siekiama išvengti blogiausių pasaulinio atšilimo padarinių.

Masayoshi Iyoda, tarptautinės kovos su klimato kaita kampanijos „350.org” aktyvistas iš Japonijos, paminėjo 2011 m. įvykusią branduolinę katastrofą Fukušimoje ir teigė, kad branduolinė energija pavojingai atitraukia dėmesį nuo anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų.

„Tai paprasčiausiai per brangu, per daug rizikinga, per daug nedemokratiška ir per daug užtrunka”, – sakė jis pareiškime.

„Jau turime pigesnių, saugesnių, demokratiškesnių ir greitesnių klimato krizės sprendimų, ir jie yra atsinaujinančioji energija ir energijos vartojimo efektyvumas”, – sakė M. Iyoda.

Visus 31 reaktorių, išskyrus keturis, kurie pradėti statyti nuo 2017 m., suprojektavo Rusija arba Kinija, kuri iki 2030 m. gali tapti pagrindine branduolinės energijos gamintoja, teigė Tarptautinė energetikos agentūra. Šiais metais Vokietija uždarė tris paskutines savo atomines elektrines.

Devintajame dešimtmetyje branduolinės energijos pajėgumai išaugo, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau vėlesniais metais po 1979 m. įvykusių avarijų Pensilvanijos Trijų mylių saloje ir 1986 m. Černobylio AE – smarkiai sumažėjo. Nuo to laiko buvo įdiegtos naujos technologijos ir sugriežtintos taisyklės.

Rugpjūtį paskelbto „Pew Research Center” tyrimo duomenimis, amerikiečių požiūris į branduolinę energetiką yra prieštaringas, tačiau, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus, vis daugiau amerikiečių pasisako už jos plėtrą.