infa.lt

REUTERS

Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas nuolat stumia ES prie bedugnės krašto, ir diplomatai panikuoja, kad jo priešiškumas Ukrainai gali galutinai išstumti bloką į bedugnę, rašo „Politico” leidinys, vadindamas Vengrijos premjerą Putino bičiuliu.

Gruodžio viduryje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame ES vadovai turėtų priimti istorinį sprendimą dėl Ukrainos priėmimo į 27 šalių klubą ir sudaryti svarbų biudžeto susitarimą, kuriuo jai būtų skirta 50 mlrd. eurų.

Panašu, kad šias viltis gali sužlugdyti V. Orbanas, stiprus vyras, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Jis reikalauja, kad visas politinis ir finansinis procesas būtų sustabdytas, kol vadovai sutiks iš esmės peržiūrėti ES paramą Kijevui.

Tai ES vadovams kelia didžiulį galvos skausmą. Nors Vengrija sudaro tik 2% visų ES gyventojų, V. Orbanas gali paversti bloką įkaitu, nes jis turėtų veikti vieningai priimdamas svarbius strateginius sprendimus, o jie vargu ar būna svarbesni už stojimo derybų su Ukraina inicijavimą.

Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai V. Orbanas kiša pagalius į ratus ES dešrų gaminimo mašinai. Iš tiesų, nuo pat 2014 m., kai V. Putinas aneksavo Krymą, jis buvo aršiausias sankcijų Rusijai priešininkas. Tačiau šį kartą viskas kitaip, sakė ES diplomatai ir pareigūnai.

„Artėjame prie didelės krizės”, – sakė vienas ES pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti konfidencialius svarstymus. Vienas aukšto rango ES diplomatas įspėjo, kad tai gali tapti „viena sudėtingiausių Europos Vadovų Tarybų”.

Orbanas žaidžia ilgą žaidimą, sakė Budapešte įsikūrusio Politinio kapitalo instituto direktorius Péteris Krekó. „Orbanas laukia, kol Europa supras, kad karo Ukrainoje laimėti neįmanoma ir kad Kijevas turi daryti nuolaidas. (…) Dabar jis jaučia, kad ateina jo laikas, nes daugelio ES šalių viešojoje erdvėje didėja nuovargis nuo Ukrainos”.

Teoriškai ant stalo yra branduolinis variantas – toks, kuriuo Vengrija būtų pašalinta iš ES politinių sprendimų, – tačiau šalys mano, kad avarinis laidas yra toksiškas dėl precedento, kuriuo jis sukeltų ES susiskaldymą. Atrodo, kad kol kas Europos lyderiai laikosi įprasto požiūrio ir bando surasti kompromisą su ES blogiuku.

Kai kurie ES diplomatai V. Orbano veiksmus aiškina kaip strategiją didinti spaudimą Europos Komisijai, kuri sulaiko 13 mlrd. eurų ES lėšų Vengrijai esą dėl to, kad šalis nesilaiko ES teisinės valstybės standartų.

Tačiau kiti teigė, kad klaidinga nežvelgti toliau. V. Orbanas jau seniai kvestionuoja ES strategiją Ukrainoje, tačiau dažniausiai buvo ignoruojamas arba vaizduojamas kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino marionetė.

„Mes jį stebėjome, stebėjomės, bet galbūt neskyrėme pakankamai laiko iš tikrųjų įsiklausyti”, – pripažino antrasis aukšto rango ES diplomatas.

„Nebėra nė vieno, kuris galėtų įtikinti Orbaną”, – sakė trečias ES pareigūnas. „Dabar jis kenkia ES iš vidaus”.

<…>

Atsižvelgdami į šiuos nuogąstavimus, diplomatai dukart dažniau ieško būdų, kaip apeiti Vengrijos veto teisę.

Vienas iš variantų – 2024-2027 m. Ukrainai skirtą 50 mlrd. eurų sumą padalyti į mažesnes metines sumas, sakė trys pareigūnai. Tačiau kritikai įspėja, kad šis variantas neatitiktų tikslo užtikrinti didesnį nuspėjamumą ir tikrumą sunkumų patiriantiems Ukrainos viešiesiems finansams. Be to, tai būtų blogas politinis signalas: jei ES negali prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainai, kaip ji gali prašyti JAV padaryti tą patį?

Ta pati dilema kyla ir dėl planuojamos ES karinės pagalbos. ES šalys, siųsdamos karinę pagalbą Ukrainai, galėtų pasinaudoti dvišaliais susitarimais, o ne ES struktūromis ir taip iš esmės užšaldyti Budapeštą.

Tačiau tai reikštų, kad ES, kaip tokia, neatlieka jokio vaidmens teikiant ginklus, o tai yra sunkiai nuryjamas bejėgiškumo pripažinimas, kuris kenkia ES vienybei Kijevo atžvilgiu.

„Akivaizdu”, kad didėja susirūpinimas dėl ES politinės paramos Ukrainai, „POLITICO” sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Iš pradžių tai buvo Vengrija, dabar vis daugiau šalių abejoja, ar yra tas kelias”.

Paklaustas apie Vengrijos prieštaravimus, Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas sakė „POLITICO”: „Ukraina eina į Europos Sąjungą ir laikosi visų rekomendacijų (…) Noriu įsitikinti, kad visos valstybės narės gerbia Ukrainos pažangą.”

Ilgas žaidimas

Lieka dar vienas numatytasis variantas, kuris yra klasikinis ES variantas: atidėti pagrindinius sprendimus dėl Ukrainos politikos iki kitų metų pradžios. Be Vengrijos, Berlynas taip pat kovoja su Vokietijos aukščiausiojo teismo, kuris panaikino 60 mlrd. eurų iš klimato kaitos fondo, padariniais – taip jo biudžete atsirado didžiulė skylė.

Toks atidėjimas taip pat paskatintų naratyvus apie suskilusią ES vienybę, sakė kitas ES diplomatas. Tačiau „realiame pasaulyje tai nebūtų problema, nes Ukrainos biudžetas iki 2024 m. kovo yra tvarkingas”.

Tačiau kitiems tempti laiką yra sudėtinga. Kitų metų birželį Europa eis prie balsadėžių, todėl jautrių sprendimų priėmimas tampa sudėtingesnis. „Artėjant rinkimams nebus lengviau”, – sakė antrasis ES pareigūnas, kartu pabrėždamas, kad Ukrainai svarbiausia priimti greitus sprendimus. „Zelenskiui tai yra egzistencinis dalykas, kad išlaikytų moralę mūšio lauke”.

Briuselis taip pat vis labiau nerimauja dėl Orbano ilgo žaidimo.

Iš Budapešto nuolat sklinda išpuoliai prieš Briuselį įvairiais klausimais – nuo demokratijos deficito iki kultūrinių karų dėl ES migracijos politikos. Naujausias pavyzdys – agresyvi euroskeptikų reklaminė kampanija, kurios plakatai nukreipti prieš pačią Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

Plakatuose U. von der Leyen pavaizduota šalia Atviros visuomenės fondo pirmininko George’o Soroso sūnaus Alexanderio Soroso ir užrašyta: „Nešokime pagal melodiją, kurią jie švilpauja!”

„Atsižvelgiant į tai, kas vyksta Vengrijoje, niekas nesijaučia patogiai”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė už biudžetą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas. „Tai labai sunku suvirškinti, turint omenyje kampaniją, kurią jis veda prieš ES ir prieš pirmininkę.

Tačiau atrodo, kad Orbanas labiau nori užgrobti ES iš vidaus, o ne iššokti iš laivo, kaip tai padarė Didžioji Britanija. Jis taip pat vis dažniau jaučia, kad vėjas pučia į jo pusę po neseniai įvykusių rinkimų rezultatų Slovakijoje ir Nyderlanduose, kur nugalėtojai laikosi tos pačios pozicijos kaip ir jis, kai kalbama apie Ukrainą, migraciją ar lyčių klausimus.

Vengrijos ministras pirmininkas suskubo pasveikinti Nyderlandų rinkimų nugalėtoją, griežtai prieš ES nusistačiusį Geertą Wildersą, sakydamas, kad „permainų vėjai jau čia”.

„Orbanas žaidžia ilgą žaidimą”, – sakė trečiasis ES pareigūnas. „Turėdamas G. Wildersą, dar vieną ar du kraštutinių dešiniųjų lyderius Europoje ir galimą D. Trampo (Donald Trump) sugrįžimą, jis netrukus gali būti mažiau izoliuotas, nei mes visi manome.”