infa.lt

Lenkija atsisako aštuonerius metus trukusio nacionalistinės partijos „Teisė ir teisingumas” (PiS) valdymo, tačiau pilietinių teisių grupės baiminasi, kad tokie klausimai kaip abortai ir LGBTQ+ diskriminacija nebus svarbiausi naujosios vyriausybės prioritetai, rašo „Politico” leidinys.

Spalio 15 d. vykusiuose rinkimuose trys opozicinės frakcijos – centristinė Pilietinė koalicija, centro dešinioji partija „Trečias kelias” ir kairieji – laimėjo 248 vietas 460 narių parlamente.

Jų koalicija, kuriai vadovaus buvęs premjeras Donaldas Tuskas, vis dar neperėmė valdžios, nes prezidentas Andrzejus Duda pirmiausia leido PiS pabandyti laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente.

Šis bandymas beveik neabejotinai žlugs, ir D. Tusko vadovaujama vyriausybė pradės darbą kitą mėnesį. Tikimasi radikalių permainų.

Būsimoji administracija žada atšaukti teismų reformas, dėl kurių daugelį metų vyko konfliktai su ES, išvalyti valstybinę žiniasklaidą ir valstybės kontroliuojamas įmones nuo PiS lojalistų, ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kadenciją baigiančią vyriausybę už nusižengimus, atkurti santykius su galinga Romos katalikų bažnyčia, skatinti pereiti prie ekologiškesnės energetikos ir atnaujinti ryšius su Europos sąjungininkais, tokiais kaip Prancūzija ir Vokietija.

Koalicija taip pat žada pagerinti Lenkijos moterų teisių padėtį, bausti už neapykantos kalbą prieš LGBTQ+ asmenis, pakeisti 2020 m. teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikinta dauguma teisių į abortus, ir daugiausia dėmesio skirti švietimui bei sveikatos apsaugai.

Artėjančių pokyčių ženklas – pirmasis įstatymo projektas, kurį po rinkimų šią savaitę išnagrinėjo parlamentas, atkurtų in vitro procedūrų finansavimą, kurį užblokavo PiS vyriausybė.

Kairieji taip pat pateikė du įstatymų projektus, kuriais siekiama liberalizuoti abortų įstatymus – jie buvo išsiųsti analizei, kad būtų išsiaiškinta, ar pasiūlymai atitinka ES teisę.

Tačiau aktyvistai nerimauja, kad būsimosios vyriausybės darbotvarkė yra tokia pilna, kad jų reikalams bus skiriama mažai dėmesio.

„Mes puikiai suprantame, kad reikia sutvarkyti korumpuotą administraciją, spręsti teismų krizę, reaguoti į žodžio ir žiniasklaidos laisvės problemas”, – sakė Lenkijos moterų ir šeimos planavimo fondo advokatų koordinatorė Antonina Lewandowska. „Moterų teisės gali lengvai pasimesti, o mūsų darbas šioje srityje – užtikrinti, kad taip neatsitiktų.”

„Mes išliksime budrūs ir turėsime atviras akis”, – perspėjo ji, nes galimybė atlikti saugų abortą „yra moterų gyvybės ir mirties klausimas”.

Mirosława Makuchowska, LGBTQ+ teisių asociacijos „Kampanija prieš homofobiją Lenkijoje” kampanijos dalyvė, sakė, kad yra „vilties kibirkštėlė”, jog Pilietinė koalicija gali nutraukti daugelį metų trukusį atsitraukimą nuo lyčių diskriminacijos šalyje.

Tačiau, pridūrė ji, taip pat „nerimą kelia” ir šiek tiek „atgraso” tai, kad konservatyvesni koalicijos nariai „sako, kad vyriausybė turi sutelkti dėmesį į didesnius iššūkius… o ne šurmuliuoti dėl LGBT ar abortų teisių”.

„Žmonės balsavo už kitokią viziją, jie balsavo ne tik už PiS”, – sakė Makuchowska.

Patogios frazės

D. Tuskas jau išsklaidė kai kuriuos iš šių nuogąstavimų.

Per rinkimų kampaniją jis sakė, kad moterų teisės yra „klausimas Nr. 1” šalyje, ir pažadėjo, kad atėjęs į valdžią įgyvendins lyčių lygybės politiką, taip pat supaprastins teisines procedūras transseksualams, išnagrinės galimybę įvesti homoseksualų civilinę partnerystę ir sušvelnins abortų įstatymus.

Nors kairiųjų ir Pilietinė koalicija remia abortų taisyklių sušvelninimą ir ne tik 2020 m. teismo sprendimo panaikinimą, jos susiduria su problema su likusia koalicijos partnere „Trečiuoju keliu” – liberalios „Lenkija 2050” ir socialiai konservatyvios Lenkijos liaudies partijos grupe.

Naujasis parlamento pirmininkas Szymonas Hołownia, „Poland 2050” lyderis, sakė, kad nors jis balsuotų prieš abortų liberalizavimą, ne tik prieš 2020 m. nuosprendžio panaikinimą, jo partija šiuo klausimu yra susiskaldžiusi.

„Jei toks įstatymo projektas, liberalizuojantis [abortus] iki 12 savaičių be apribojimų, bus pateiktas parlamentui, greičiausiai būsiu mažuma savo klube, kuriame kiekvienas balsuoja pagal savo sąžinę. Aš balsuosiu prieš”, – sakė jis.

Per ankstesnį savo buvimą valdžioje 2007-2015 m. D. Tusko partija vengė daugumos socialinių teisės aktų – nelietė socialinės partnerystės ir atsisakė kariauti su Katalikų Bažnyčia dėl abortų. Tačiau pastaraisiais PiS valdymo metais nuomonės pasikeitė.

„Kai [D. Tuskas] ir jo partija buvo valdžioje… prieš PiS, jie nieko nedarė, kad liberalizuotų abortus, jie visiškai ignoravo tai ir visas moterų teises, LGBTQ teises”, – sakė Agnieszka Kościańska, Varšuvos universiteto docentė, besispecializuojanti lyčių studijų srityje, ir pridūrė, kad „kai kurie iš didžiausių protestų šalies istorijoje buvo skirti abortų teisėms ginti… Naujoji vyriausybė negali to ignoruoti”.

Ji teigė, kad naujoji koalicija greičiausiai sieks „tam tikro liberalizavimo” šiais klausimais, nors tai bus sunku ir užtruks.

Šią savaitę interviu radijui kairiųjų parlamento narys Krzysztofas Śmiszekas (Kšištofas Šmizekas) sakė, kad, jo manymu, gali būti galimybė pasiekti daugumą tiek dėl civilinės partnerystės, tiek dėl abortų įstatymo pakeitimo. „Manau, kad būsime maloniai nustebinti”, – sakė jis.

Ne tik trintis koalicijoje gali stabdyti socialinių įstatymų priėmimą. Kiekvieną naują įstatymą turi pasirašyti Andrzejus Duda, socialiai konservatyvus PiS lojalistas. Naujoji vyriausybė neturi pakankamai balsų, kad galėtų atmesti jo prezidentinį veto.

Kvietimas imtis veiksmų

Tačiau pokyčių šalininkai nori ne pasiteisinimų, o veiksmų.

Remiantis kasmetiniu ILGA-Europe vertinimu, Lenkija yra blogiausia ES šalis, kai kalbama apie LGBTQ+ žmonių teisių palaikymą ir apsaugą.

„Teko ilgai laukti… ir dar reikia atitaisyti daug žalos”, – sakė nevyriausybinės organizacijos vykdomasis direktorius A. Chaberis. „Tikrai yra aiški viltis ir aiški LGBTI judėjimo bei rinkėjų žinia, kad šie pokyčiai yra prioritetas.”

A. Chaberas ypač atkreipė dėmesį į PiS vadovaujamų vietos valdžios institucijų judėjimą paskelbti savo miestą ar didesnį regioną „laisvu nuo LGBT ideologijos”. Tai buvo platesnių pastangų suaktyvinti dešiniųjų rinkėjus juodinant LGBTQ+ žmones, kurias PiS panaudojo per 2019 m. parlamento rinkimus (juos laimėjo PiS), o Duda – per savo sėkmingą 2020 m. perrinkimo kampaniją, dalis.

Šios zonos buvo pasmerktos visoje Europoje, o Europos Komisija pagrasino nutraukti finansavimą bet kuriai valdžios institucijai, kurioje taikomos tokios priemonės – tai paskatino daugumą vyriausybių trauktis (iš tikrųjų tas zonas „sukūrė” provokatoriai, patalpinę spec ženklus ir nusiuntę jų nuotraukas EK. Vėliau šis ieškinys iš EK pusės buvo panaikintas – infa.lt past)

Šios rezoliucijos prisidėjo prie LGBTQ+ asmenų „demonizavimo” ir privertė juos jaustis nepageidaujamais kai kuriose savo šalies dalyse, sakė Chaber.

Aktyvistai norėtų, kad vyriausybė ne tik pakeistų įstatymus – ji norėtų, kad vyriausybė atsiprašytų už buvusią diskriminaciją.

„Valstybė turi pasakyti: „Atsiprašome”, – sakė Makuchowska. „Pastaraisiais metais buvo tiek daug neteisėtų veiksmų, kad reikia simbolinio gesto”.

Akivaizdu, kad šis pageidavimas perteklinis – naujoji vyriausybė bus „ne prie ko”, o senoji nė už ką neatsiprašys.