infa.lt

Nepavykęs perversmas „OpenAI” vadovybėje baigėsi, tačiau jo priežastys lieka paslėptos nuo visuomenės. Į tai, prasidėjus konfliktui, atkreipė dėmesį Elonas Muskas, tačiau žurnalistai iki šiol negavo aiškių atsakymų į klausimą, kodėl Ilja Sutskeveris nusprendė staiga nušalinti Samą Altmaną.

Vis dėlto, „Reuters” sužinojo, kad priežastis buvo kai kurie atradimai stipraus dirbtinio intelekto srityje, keliantys grėsmę žmonijai. Atleisdama Altmaną direktorių valdyba bandė sustabdyti šiuos pasiekimus ir pralaimėjo.

Remiantis „Reuters” iš informuotų šaltinių gauta informacija, keli „OpenAI” darbuotojai parašė direktorių valdybai laišką, kuriame informavo apie svarbų atradimą, galintį lemti galingo dirbtinio intelekto, pavojingo žmonėms, atsiradimą.

Dėl šių laiškų ir dirbtinio intelekto algoritmo atsirado kaltinimų, kad „OpenAI” generalinis direktorius Samas Altmanas nebuvo pakankamai atviras. Kitaip tariant, jis tariamai slėpė šiuos pokyčius nuo direktorių valdybos.

Be valdybos nepasitenkinimo generalinio direktoriaus slaptumu, jis buvo apkaltintas bandymu komercializuoti produktą tinkamai nesupratus pasekmių. Agentūrai „Reuters” nepavyko gauti paties laiško kopijos, o jo autoriai nenorėjo nieko komentuoti.

Bendrovės pareigūnai taip pat atsisakė paaiškinti situaciją. Tačiau Mira Murati (kuri atsisakė maištaujančios valdybos pasiūlymo užimti Altmano kėdę) išsiuntė vidinį pranešimą darbuotojams, kuriame paminėjo tam tikrą projektą Q* („Q-Star”) ir laišką direktorių valdybai.

Į tai „OpenAI” atstovas spaudai atsakė, kad Murati tik įspėjo darbuotojus apie tokių prielaidų egzistavimą, tačiau nekomentavo jų tikrumo.

Kai kurie bendrovės pareigūnai mano, kad projektas „Q-Star” gali būti proveržis kuriant vadinamąjį stiprųjį, arba universalųjį, dirbtinį intelektą, sakė vienas šaltinis. Pagal „OpenAI” apibrėžtį, universalusis dirbtinis intelektas lenkia žmones pagal daugumą ekonomiškai svarbių rodiklių.

Atsižvelgiant į didžiulę bendrovės skaičiavimo galią, naujasis modelis galėtų išspręsti tam tikrus matematinius uždavinius. Ir nors jis tai padarė pradinių mokyklų mokinių lygiu, tokių testų įveikimas suteikė „Q-Star” kūrėjams pagrindo optimizmui.

Šiuolaikinis generatyvinis dirbtinis intelektas gerai sprendžia kalbos uždavinius, statistiniais metodais prognozuoja kitą žodį ir gali pateikti visiškai skirtingus atsakymus į tą patį klausimą.

O įgijęs gebėjimą atlikti matematikos užduotis, kuriose teisingas atsakymas paprastai yra vienas, dirbtinis intelektas priartės prie žmogaus intelekto. Ir galės apibendrinti, mokytis ir suprasti.

Kiek galime suprasti iš informacijos apie Q* kūrimą, Altmaną ir visus viduje sukrėtė tai, kad jie susidūrė su pirmąja apraiška to, ką galima pavadinti superintelektu, – šis dirbtinis intelektas pradėjo duoti tikslius atsakymus į matematinius uždavinius be apmokymų.

Būtent tai, o plačiau – gebėjimas atskirti tiesą nuo melo, išliko esminė kliūtis dabartiniam lingvistiniam GPT modeliui. Tai reiškia gebėjimą savarankiškai mokytis ir savarankiškai tobulėti remiantis savo paties sukurtais duomenimis.

Laiške valdybai taip pat užsimenama apie tai, kad „OpenAI” sistemoje egzistuoja mokslininkų grupė, sukurta iš dviejų buvusių komandų – „Code Gen” ir „Math Gen”. Ji buvo orientuota į esamų dirbtinio intelekto modelių optimizavimą, siekiant pagerinti jų gebėjimą mąstyti ir atlikti mokslinius tyrimus.

Galbūt būtent tai Altmanas, kalbėdamas APEC aukščiausiojo lygio susitikime dieną prieš savo atleidimą, turėjo omenyje sakydamas, kad „per pastarąsias kelias savaites atitraukėme nežinojimo šydą ir pastūmėjome mokslinius tyrimus į priekį”.

Arba, kai duodamas interviu laikraščiui „Financial Times” sakė, kad tikisi, jog „Microsoft” investuos milijardus dolerių į universalaus dirbtinio intelekto kūrimą.

Pavasarį Ilja Sutskeveris, vienas iš „OpenAI” įkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, pripažino, kad, jo nuomone, „GPT-4” gali išaugti į universalųjį dirbtinį intelektą, ir netgi pateikė terminus – įrankio pavojus visiems taps akivaizdus po poros metų.

Tikriausiai proveržis įvyko gerokai anksčiau. O tai vėlgi, kelia klausimus apie įmonių, kuriančių dirbtinį intelektą, atsakomybę ir dirbtinio intelekto kontrolę.

Sąmokslo teorija, kad Altmanas staiga atleistas dėl to, kad „OpenAI” direktorių valdyba patyrė „Oppenheimerio akimirką” (akimirką, kai išradėjas suvokia, kokią grėsmę žmonijai kelia jo išradimas), pasirodė pirmosiomis dienomis po „OpenAI” skandalo.

Tačiau iki „Reuters” straipsnio tiesioginio patvirtinimo apie tai nebuvo. Net ir dabar jų nedaug, tačiau spėjimai iš esmės pasitvirtino – „OpenAI” darbuotojai, atlikdami tyrimus, užkliuvo už kažko, kas įkvėpė dirbtinio intelekto apologetą Samą Altmaną ir taip išgąsdino bendrovės vyriausiąjį mokslininką bei kitus tris direktorius, kad jie bandė nedelsiant atleisti Altmaną ir sustabdyti darbą.

Tai nepadėjo. Q* nugalėjo.