infa.lt

Treji metai praėjo, kai valdantieji žadėjo kitokią Lietuvą, naują politinę kultūrą ir pokyčius po pokyčių. Taip ir gyvename trejus metus laukdami geresnių laikų, o jie kaip neateina,taip neateina. Ir prognozės ne ypatingai geros.

Pradėkime nuo naujausio valdančiųjų ketinimo, apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Ilgai galvoję konservatoriai sumąstė, kad reikia apmokestinti tai, kad žmonės turi stogą virš galvos. Juk pirmasis būstas – tai ne prabanga, o būtinybė.

Ar žmonės turėtų gyventi gatvėje, tuomet valdantieji bus patenkinti. Juk dažniausiai būstas įgijamas už santaupas. Kiekvieno iš mūsų darbo pajamos yra apmokestinamos, tad pirkdamas būstą žmogus jau yra atseikėjęs valstybei nemažą dalį savo pajamų. O kur dar milžiniškos palūkanos?

Įsigyti būstą tampa vis sudėtingiau ir kai kitose šalyse vyriausybės ieško galimybių kaip padėti ir amortizuoti palūkanų kilimą, mūsų Vyriausybė prie rekordinio dydžio palūkanų dar prideda nekilnojamojo turto mokestį. Turtinga šalis, kitaip nepavadinsi.

Turime ir dar vieną staigmeną, po Registrų centro žemės vertinimo žemės mokestis pakilo kelis kartus. Tad dabar neaišku ar džiaugtis žemdirbiams ir visiems žemių savininkams, kad turtingesni tapo, ar atvirkčiai galvoti iš kur paimti papildomų pinigų, kad netikėtai išaugusią duoklę valstybei galėtų sumokėti.

Ir dar  už namus, kurie stovi ant tos žemės reikės mokėti, jeigu valdantieji panorės. O mes visi turėtume jaustis labai turtingais, matyt.

Kauno rajone Domeikavos gyventojai apskritai gali gauti dvigubą siurprizą ir nekilnojamojo turto mokestį ir kaimynystėje pusiaukelės namus su probacijos tarnyba. Kaip jau įprasta valdantiesiems viskas daroma slaptai, neinformuojant žmonių, slepiant.

Juk žmonės turi teisę žinoti, turi teisę išreikšti savo nuomonę. Bet valdininkai Vilniuje, kaip visada viską žino geriau. Jie nusprendė, o žmonės turi, nuolankiai priimti tokius nuleistus sprendimus. Kurgi tas žadėtas atvirumas? Neliko nė kvapo, kai nereikia vaidinti rinkimų kampanijoje.

Ar prisimenate, kaip turėjome geriau gyventi liberalizavus elektros rinką? Juk ir kainos turėjo mažėti ir konkurencija didesnė turėjo būti. Kas gavosi? Chaosas, nesusipratimas, o rinkos dalyviai krito kaip lapai rudenį.

Dabar dar paaiškėjo, kad žmonės ESO permokėjo 160 mln. eurų. Bendrovė pinigus žada grąžinti per 15 metų, nes dabar jau viską dividendams išleido. Kaip į tai reaguoja energetikos ministras?

Iš esmės niekaip. Galbūt ir žmonėms sąskaitas galima apmokėti su tokiu atidėjimu? Juk gyvenimo pagerėjimas turi būti visiems, ne tik tiems, kas dividendus gauna.

O kaipgi garsiai žadėtos sveikatos sistemos permainos? Pacientų laukia tik ilgesnės eilės poliklinikose, gydytojai masiškai išeina iš darbo, specialistų tiesiog tragiškai trūksta, o ligonio kelias iki gydymo įstaigos pailgėja kelis kartus. Tikra gerovės valstybė, kai buvęs valstybės kontrolierius pradėjo įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas.

Dar vienas garsiai transliuotas pokytis – tai pašto reorganizavimas. Ar žmonėms yra prieinamos pašto paslaugos? Pašto skyriai naikinami, paštininkų trūksta, o štai Lietuvos pašto vadovybės atlyginimais, yra tarp didžiausių viešajame sektoriuje. Optimizacijos rezultatas.

Regionuose paslaugų pasiekiamumas prastėja, bet juk svarbiausia, kad popieriuose gražiai atrodo. Vilniuje net keliems mikrorajonams tenka dalintis vienu pašto skyriumi, o, tarkim, Telšiuose visam miestui liko tik vienas! Kaimuose pašto skyrių apskritai nebeliko, bet pašto paslaugų pabrangimas neišvengiamai artėja ir ne šiaip simbolinis, o daugiau nei 30 proc.

Ir aišku švietimas. Tai atskira istorija. Kad švietimas svarbu nesiginčija niekas, kad mokytojo profesija turėtų tapti prestižine niekam nekyla klausimų. Kai praeitoje kadencijoje mokytojai protestavo, konservatoriai buvo tarp pirmųjų, kurie juos aktyviai palaikė ir žadėjo aukso kalnus.

Tačiau praėjo keli metai mokytojai vėl protestuoja, o konservatoriai juos komuniagomis vadina ir sako, kad švietimas pas mus privilegijuotas. Tuo tarpu mokiniai vadovėlių neturi. Ir vėl aplinkybės kaltos, nes valdantieji asmeninės atsakomybės nemato.

Greitai pasimiršta pažadai. Bet tikriausiai tai neturėtų stebinti, nes pastaruosius trejus metus valdantieji nedarė nieko kito, kaip tik laužė duotus pažadus. Matyt, to reikėtų tikėtis ir ketvirtaisiais valdymo metais.

Artėjant rinkimams, 2024 metais, valdantieji be jokių abejonių vėl vaidins rinkimų kompanijose kažkelintą kartą žadėdami neįsivaizduojamas gėrybes žmonėms ir gyvenimo rojų žemėje.

Negali pasiginčyti, geriausiai ką moka daryti valdantieji – tai žadėti ir lygiai taip pat gerai savo pažadų nesilaiko. O nuo amžinų pažadų gyvenimas geresniu netampa.