infa.lt

Pabėgėliai kerta Ukrainos Lenkijos sieną, bėgdami nuo Rusijos invazijos Ukrainoje, pasienio kontrolės punktas Kroscienko mieste, Lenkijoje, 2022 m. kovo 17 d. (REUTERS)

Kaip praneša Eurostatas, 2023 m. rugsėjo 30 d. beveik 4,2 mln. ne ES piliečių, kurie pabėgo iš Ukrainos dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos, turėjo laikinos apsaugos statusą ES šalyse.

Pagrindinės ES šalys, priėmusios laikinosios apsaugos gavėjus iš Ukrainos, buvo Vokietija (1 194 900 žmonių; 28,3% visų asmenų), Lenkija (958 655 žmones; 23,1%) ir Čekija (357 960 žmonių; 8,8%).

Palyginti su 2023 m. rugpjūčio pabaiga, laikinosios apsaugos gavėjų iš Ukrainos skaičius ES padidėjo 31 920 (+0,8%). Didžiausias absoliutus padidėjimas užfiksuotas Vokietijoje (+19 205; +1,6%), Nyderlanduose (+3 685; +2,8%) ir Airijoje (+2 875; 3,2%).

Kita vertus, penkiose šalyse sumažėjo asmenų, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičius: Čekijoje (-7 125; -2%), Prancūzijoje (-2 155; -3,2%), Lenkijoje (-1 895, -0,2%), Slovėnijoje (-405; -4,6%) ir Liuksemburge (-10; -0,2%).

2023 m. rugsėjo 28 d. Europos Vadovų Taryba susitarė pratęsti laikinosios apsaugos asmenims, bėgantiems nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, taikymą nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 4 d.

Lyginant su kiekvienos ES šalies gyventojų skaičiumi, 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigoje didžiausias bendras laikinosios apsaugos gavėjų skaičius tūkstančiui gyventojų buvo Čekijoje (33,1), Estijoje (26,2), Lenkijoje (26,1), Bulgarijoje (25,8) ir Lietuvoje (25,5), o ES lygmeniu atitinkamas rodiklis buvo lygus 9,3 tūkstančiui gyventojų.

2023 m. rugsėjo 30 d. Ukrainos piliečiai sudarė daugiau kaip 98% visų laikinosios apsaugos gavėjų. Suaugusios moterys sudarė beveik pusę (46,5%) laikinosios apsaugos gavėjų ES. Vaikai sudarė šiek tiek daugiau nei trečdalį (33,7%), o suaugę vyrai – mažiau nei penktadalį (19,9%).