infa.lt

Twitter pasidalinta foto

Ligita Girskienė, Seimo narė (LVŽZ)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nagrinėti Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Ligitos Girskienės pareiškimą, kuriuo ginčijamas 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtas LR Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas, kuriuo į 2026 metus nukeliamas Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ įsigaliojimas.

Minėtoje higienos normoje numatyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 5 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3)“, t.y. didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė aplinkos ore sumažinama nuo šiuo metu leidžiamų 8 europinių kvapo vienetų iki 5.

Pakeitimai buvo priimti 2019 m. vadovaujant LVŽS vyriausybei ir turėjo įsigalioti jau nuo 2024 m. sausio 1 d.

„Sugriežtintos higienos normos nuostatų įsigaliojimo, šalia stambių pramonės objektų ir gyvulininkystės, paukštininkystės ūkių gyvenantys žmonės, kantriai laukė net ketverius metus. Jie visus tuos metus gyveno sukandę dantis ir kentė savo namuose įvairius, nuo pramonės ir ūkio objektų sklindančius gamybinius kvapus.

Gyveno su lūkesčiu, kad įsigaliojus sugriežtintos higienos normos nuostatoms, jų gyvenimo kokybė pagerės, o įmonės ir ūkių savininkai privalės investuoti į kvapų suvaldymo priemones.

Labai gaila, kad lobistai įtikino A. Dulkį ir Vyriausybę, nukelti sugriežtintų reikalavimų įsigaliojimą dar dviems metams. Gyventojai ir atsakingas verslas tarsi gavo mazgote per veidą“, – sako Ligita Girskienė.

Pasak Seimo narės, įsakymo nuostata priimta likus mažiau nei trims mėnesiams iki įsigaliojimo datos. Jos nuomone, toks ministro sprendimas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą lygiateisiškumo principą ir prioretizavo ūkio subjektus, kurie per ketverius metus neįsidiegė aplinkosaugos priemonių, lūkesčius.

„Sveikatos apsaugos ministras Įsakymu parodė prielankumą taršiems ūkio subjektams, kurie per ketverius metus neinvestavo į kvapų mažinimo priemones ir taip padidino jų konkurencinį pranašumą, prieš ūkio subjektus, kurie investavo ir dabar turi mokėti palūkanas ir paskolos dalis už kvapų mažinimo įrangą“.

Kita vertus, buvo pažeistos asmenų, gyvenančių aplinkoje, kurioje kvapo koncentracija viršija 5 OUE/m3, teisės ir teisėti lūkesčiai, kurie tikėjosi gyvenimo kokybės pagerėjimo dėl kvapų normos sumažinimo, tačiau sveikatos apsaugos ministras priimdamas Įsakymą teikė pirmenybę asmenims, dėl kurių veiklos susidaro kvapai, kurie gyvenamojoje aplinkoje viršija 5 OUE/m3.

Ligitos Girskienės nuomone, tokiu būdu nuo pat šio Įsakymo priėmimo ir iniciatyvos atsiradimo nepagrįstai buvo suteiktos privilegijos vienos grupės asmenims prieš kitų grupių asmenis.

Įsakymas buvo priimtas nesivadovaujant procedūriniais reikalavimais, numatytiems aukštesnės galios teisės aktuose, todėl manytina, kad Įsakymas neteisėtas, nes vadovaujantis bendruoju teisės principu neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur).