infa.lt

REUTERS

Prancūzija yra pasirengusi stoti į kovą, kad apgintų „la langue de Molière” ES teisme.

Europos Sąjungoje plačiai paplito euroanglų kalba ir „Globish” – supaprastinta anglų kalbos versija, kurią vartoja kitakalbiai, tačiau Prancūzija nepraranda vilties, kad Briuselio biurokratai kalbės prancūziškai.

Priešingai, Paryžius dabar puola bloką už tai, kad kai kurie nauji darbuotojai įdarbinami remiantis anglų kalba atliktais vertinimais.

Šiuo metu Briuselis samdo naujus pareigūnus tokiose srityse kaip kosmosas, gynyba ir ekonomika, taikydamas atrankos procesą, kurio metu kai kurie testai laikomi tik anglų kalba.

Paryžius teigia, kad šie kriterijai yra palankesni anglakalbiams kandidatams nei jų konkurentams, ir pateikė du skundus ES aukščiausiajam teismui; vienas iš jų buvo paskelbtas pirmadienį.

Prancūzijos nuomone, testai tik anglų kalba yra diskriminacija ir pažeidžia ES sutartis. Bloko taisyklėse apskritai numatyta, kad visiems ES piliečiams, nepaisant jų pilietybės, turi būti taikomos vienodos sąlygos.

ES pareigūnų įdarbinimo taisyklėse taip pat apskritai draudžiama diskriminacija dėl kalbos ir ji leidžiama tik tam tikromis sąlygomis.

„Tai diskriminuoja neanglofoniškus kandidatus”, – su anonimiškumo sąlyga sakė vienas Prancūzijos diplomatas, nes jam nebuvo leista viešai kalbėti šiuo klausimu. Jis pridūrė, kad tai ne tik Prancūzijos kova, nes ir kitos valstybės narės yra susirūpinusios dėl to paties.

Kitas ES diplomatas, kuriam nebuvo leista kalbėti viešai, patvirtino, kad Italija palaiko Prancūzijos poziciją, ir pabrėžė, kad „tai nėra pozicija prieš konkrečią kalbą, bet už daugiakalbystę”.

Prancūzijos nusistatymas prieš anglų kalbos visagalybę atspindi šalies viduje vykstančias diskusijas dėl šalies įtakos pasaulyje praradimo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stengiasi skatinti prancūzų kalbos vartojimą visame pasaulyje, o pirmadienį, sakydamas kalbą, dar kartą pabrėžė frankofonijos svarbą, kai atidarė tarptautinį prancūzų kalbos centrą (Cité international de la langue française) – naują prancūzų kalbai skirtą kultūros centrą Villers-Cotterêts pilyje.

Komisija iš karto negalėjo pateikti komentarų.

Europos personalo atrankos tarnyba, kuri tvarko ES institucijų nustatytus išankstinius įdarbinimo egzaminus, reguliariai skelbia sprendimus (vadinamuosius pranešimus apie konkursus), kuriuose nurodomi kiekvienos atrankos procedūros kriterijai.

Prancūzija nusitaikė į du 2022 ir 2023 m. paskelbtus pranešimus, kurie buvo susiję su kai kuriais egzaminais, laikomais tik anglų kalba.

Tikimasi, kad ES Bendrasis Teismas, kuris sprendžia ginčus, susijusius su ES institucijomis, priims sprendimą šiuo klausimu per metus; anksčiau jis yra panaikinęs EPSO konkursus dėl nepagrįsto kalbų pasirinkimo ribojimo.

Šių metų pradžioje ES Teisingumo Teismas, kuris yra galutinis apeliacinis teismas bylose, susijusiose su ES institucijomis, panašiose bylose priėmė Italijai ir Ispanijai palankų sprendimą.

Frankofonijos kova

Paryžius intensyviai lobavo už tai, kad prancūzų kalba ES išliktų lingua franca; pavyzdžiui, kai 2022 m. pirmininkavo Tarybai, jis nusprendė, kad visi parengiamieji posėdžiai ir užrašai vyks prancūzų kalba.

Prancūzų kalba yra oficiali ES kalba (viena iš 24) ir neoficialiai laikoma viena iš trijų Komisijos darbo kalbų (kitos yra anglų ir vokiečių), taip pat viena iš dviejų Tarybos šnekamųjų kalbų.

Nors teisiniu požiūriu visos 24 bloko kalbos yra lygiavertės, praktikoje stojamieji egzaminai dažnai rengiami ne tik anglų, bet ir prancūzų bei vokiečių kalbomis.

2023 m. Komisijoje dirbs 3271 jos pilietis, todėl Prancūzija yra trečia pagal atstovavimą bloko institucijose šalis po Italijos ir Belgijos.

Tačiau Prancūzijos piliečių tarp ES aukštesnio rango darbuotojų yra per mažai, palyginti su Komisijos tikslais užtikrinti geografinę pusiausvyrą tarp bloko darbuotojų.