infa.lt

Facebook nuotrauka

…o visos neišspręstos problemos yra per ilgo socialdemokratų „būvimo“ įvairiose valdžiose pasekmė“, – ir čia pat papildė – „be abejo, tai sakau juokais“.

Lyg tarp kitko, šios aukščiau aprašytos frazės pradžioje, parašytos savo Facebook paskyroje, buvęs „krizių premjeras“ pastebi, jog per visus buvimo valdžioje metus, nuo pat 1992-ųjų konservatoriai prie valdžios vairo stovėjo tik 2 kartus. Tad, nors ir prisipažino, kad juokauja, tačiau realiai visas rodykles dėl įvykusių blogybių nukreipė socialdemokratams.

Čia keista tai, kad partija, kuri nenulipo nuo politinės scenos ištisus 25 metus, turėjo didžiulę įtaką šalyje, ką galime matyti iš to – kas teikė Lietuvai prezidentus (neskaitant Algirdo Brazausko), kas priėmė sprendimus svarbiais Lietuvai strateginiais klausimais, tarp kurių ir toks rezonansinis atvejis kaip „Mažeikių naftos“ privatizacija, kurią pardavė paties A. Kubiliaus vyriausybė, ir kurią privatizacija vadinti tiesiog liežuvis nesiverčia. Tam yra kur kas tikslesnė sąvoka, kurią visi ir taip žino. Tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius tvirtino:

„prieš privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir vėliau bendrovė patyrė 1,5 mlrd. litų žalą, tačiau nusikalstamais veiksmais padaryta žala bendrovei vertinama apie 800 mln. litų.(delfi)“

O nemirtinga Gintaro Petriko, buvusio „EBSW“ koncerno prezidento, valstybei padariusio daugiau, kaip 1 mlrd litų žalą, frazė:

„Nekvaršinu galvos įvairiais projektais, iš karto perku Vyriausybę ir pusvelčiui gaunu geriausias įmones“, – G. Petriko ironiją citavo „Kauno diena“. Žinoma, A. Šleževičius G. Petriko kalbas vadino prasimanymais ir siūlė prisiminti, kieno laikais „EBSW“ suklestėjo – ogi valdant konservatoriams, kurie buvo G. Petriko draugai (delfi).

Galima būtų tęsti be galo, bet ar verta tą daryti, kai visa Lietuva ir taip tą skaitė jau daugybę kartų?

Bet „krizių premjeras“ to atkakliai nenori pripažinti, remdamasis paprasta buvimo valdančiojoje koalicijoje matematika, ir neigdamas realų TS-LKD partijos padarytą „įnašą“ į Lietuvos „gerovę“, kurios visi statistiniai socialiniai ir išgyvenimo rodikliai (gimstamumas, mirtingumas, emigracija, savižudybės, alkoholio vartojimas) byloja apie valstybės nykimą.

Tačiau, kaip privalumą dirbus Lietuvos labui savo pranešime pabrėžia, (citata):

„Ypač rūpinomės Ukraina, rėmėme susitarimą radikaliai didinti krašto apsaugos finansavimą ir sugrąžinti šauktinių kariuomenę. Džiaugiamės tuo, kad nuo kitų metų Lietuvoje bus dislokuotos NATO pajėgos, didesne dalimi rėmėme ir naujo Darbo kodekso priėmimą.„

Tikėtina, jog visuomenė būtų labiau patenkinta, jei TS-LKD būtų labiau rūpinusis Lietuva, o tą rūpestį išreikšdama būtų siekusi šalyje darnos ir susitelkimo, vietoje jos dabartinio „indėlio” įvedant į lietuvių kalbą naujus epitetus, skirstančius visuomenę į „vatnikus, koloradus, Putino agentus” ir konservatorius. Ir žinoma, jei būtų balsavusi prieš naująjį Darbo Kodeksą, kuris dabar vis tiek stabdomas, naujojo Seimo dėka.

Net jeigu remtumėmės fantastiška prielaida, jog konservatoriais savo buvimo Seime metu nepadarė nieko, kas būtų susiję su korupcija, valstybės turto švaistymu, nusikalstamu neapsižiūrėjimu, tiesioginėmis vagystėmis per viešuosius pirkimus ar ES struktūrinių fondų „įsisavinimu”, – tai galima būtų vis tiek konstatuoti, jog nepadarė ir nieko gero, nes minėti valstybės rodikliai kasmet tik blogėja.

Tada seka logiškas klausimas – kam Lietuvai valdžioje reikalingi TS-LKD esantys „šventieji“ konservatoriai su Andrium Kubilium priešakyje (G. Landsbergį minėti dar per anksti valstybės kontekste, nors jo žmona jau yra pasižymėjusi), jei iš jų buvimo valdžioje valstybei nėra jokios naudos? (čia net atmetus visus įtarimus apie vykdytą žalą).

Klausimas teisingas tuo atveju, jei remsimės būtent valstybės gerovės rodikliais visumoje, o ne atskiromis sritimis (kad, esą, padidėjo vidutinis atlyginimas ar sutvarkytos šalies gatvės ir pan.).

Tad, visai atmetus humorą, Andriaus Kubiliaus išsakyta (viršuje) frazė yra labai tinkama dabartinei Lietuvai, jei mes pasinaudosime paprastu gramatiniu instrumentu turinčiu tam tikrą apibrėžtą reikšmę – kabutėmis. Tada ta frazė visiškai atitiktų realijas ir turėtų skambėti taip:

„Kaip žinome, visi „geri dalykai“, kuriuos Lietuvai pavyko pasiekti yra konservatorių nuopelnas…“