infa.lt

REUTERS / Philippe Wojazer

Dabar baimę žydų bendruomenei kelia ne kraštutinių dešiniųjų, o kairiųjų „France Unbowed“ partija, praneša „Politico” leidinys.

PARYŽIUS – Atsižvelgiant į Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo” partijos antisemitinę kilmę, stebėtinas politinis posūkis, kai partijos lyderė Marine Le Pen dabar mato puikią rinkimų galimybę pažadėdama ginti baimės apimtą šalies žydų bendruomenę.

Prancūzijos kraštutinių kairiųjų, kurie atsisako apibūdinti „Hamas” kaip teroristinę organizaciją, moraliniai svyravimai išgąsdino Prancūzijos žydus kaip tik tuo metu, kai jie susiduria su antisemitinių nusikaltimų, pradedant grasinimais mirtimi ir baigiant grafičiais ant žydų parduotuvių, banga.

Ir tai yra galimybė Marine Le Pen. Ji gali pasinaudoti aiškia antiislamiška programa, o kraštutiniai kairieji labai remiasi imigrantų ir musulmonų bendruomenėmis, kuriose ryžtinga Izraelio gynyba būtų labai nepopuliari.

Parama Prancūzijos žydams, kovojantiems su antisemitizmu, tikriausiai yra ne tiek žaidimas dėl trečios pagal dydį pasaulyje žydų bendruomenės balsų, kiek dar vienas svarbus M. Le Pen žingsnis, kuriuo ji bando normalizuoti partiją ir atsikratyti nuodingos praeities.

„Vyksta pats blogiausias dalykas, matome pogromus Izraelio žemėje, kuriuos vykdo neapsakomo beatodairiškumo teroristinė grupuotė… Izraeliui turi būti leista išnaikinti „Hamas”, – sakė M. Le Pen praėjus kelioms dienoms po išpuolių, nusinešusių daugiau kaip 1 400 Izraelio gyvybių.

„Nacionalinio susivienijimo” pirmininkas Jordanas Bardella taip pat buvo atviras. „Nacionalinis susivienijimas” daugeliui Prancūzijos žydų yra skydas prieš islamistinę ideologiją”, – sakė jis.

Tuo tarpu kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėta Prancūzija” į išpuolius reagavo dviprasmiškai, kai kuriais atvejais vadindama „Hamas” „pasipriešinimo judėjimu” arba leisdama suprasti, kad dėl išpuolių kaltas Izraelis.

Tai gana ryškus pasikeitimas. „Nacionalinis susivienijimas” (anksčiau „Nacionalinis frontas”) daugelį metų buvo antisemitizmo sinonimas. Partijos įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas pagarsėjo antisemitiniais juokeliais ir teigė, kad Holokaustas yra istorijos detalė. Tačiau jo dukra Marine atkakliai stengėsi tai pakeisti, 2015 m. pašalindama savo tėvą iš partijos ir pakeisdama Nacionalinio fronto pavadinimą.

Pasak kraštutinių dešiniųjų ir radikalizacijos specialisto Jeano-Yves’o Camus, tvirtas Izraelio palaikymas yra „naujas bandymas normalizuoti” Nacionalinį susivienijimą

„Marine Le Pen jau seniai žinojo, kad Jeano-Marie Le Peno antisemitizmas reiškė, jog jie yra už Prancūzijos dešiniųjų ribų… o prancūzams tai reiškė, kad durys į valdžią yra uždarytos”, – pridūrė jis.

Eitynės už Izraelį

Praėjus kelioms dienoms po spalio 7 d. išpuolių tūkstančiai prancūzų susirinko Paryžiuje palaikyti Izraelio, politikai atidėjo į šalį savo nesutarimus ir žygiavo susikibę rankomis. Nors dalyvavo dauguma pagrindinių partijų lyderių, nepasirodė nei Marine Le Pen, nei Jordanas Bardella.

Vietoj to, prie eisenos diskretiškai prisijungė keli palyginti nežinomi Nacionalinio susivienijimo deputatai. Pasak Camus, kuris taip pat dalyvavo, jų atvykimas buvo palyginti neįprastas įvykis, ir jie nebuvo nei „linksniuojami”, nei „vejami” iš eisenos.

Taip buvo ne visada. Kai M. Le Pen prisijungė prie kito susirinkimo, skirto pagerbti 2018 m. peiliu subadytą Holokaustą išgyvenusį žydą, minia ją iškeikė ir privertė išeiti. Taigi po „Hamas” išpuolių Nacionalinio susivienijimo patarėjai atsargiai svėrė savo paramą ir požiūrį, norėdami nepadidinti įtampos.

„Dėl Jeano-Marie Le Peno ir jo sąjungininkų komentarų turime svorį ant kaklo”, – sakė vienas Nacionalinio susivienijimo deputatas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atviriau aptarti jautrius klausimus.

„Turėjau dvejonių, jei per dieną 40 kartų parašyčiau „Tvitter” tinkle, atrodytų, kad stengiuosi pasitaisyti.” Kitas partijos narys sakė, kad partija nenorėjo „įnešti kontroversijų” ar „sumaišyti žinią” apie savo paramą. M. Le Pen proizraelietiškose eitynėse pritrauktų kamerų, klausimų ir nepageidaujamo dėmesio.

Iš dalies Nacionalinio mitingo taktika pasiteisino. „Jie elgėsi padoriai”, – sakė eitynes organizavusios žydų federacijos CRIF viceprezidentas Serge’as Dahanas.

„Nematėme jokių instrumentų ar politinių pranešimų. Tai buvo žmonių susibūrimas”, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad CRIF vis dar nerimauja dėl antisemitizmo Nacionaliniame susivienijime.

Ilgas žaidimas

Atsargus „Nacionalinio susivienijimo” požiūris į eitynes rodo, kad jis siekia įsilieti į Prancūzijos politinį kraštovaizdį. Po istorinės pergalės praėjusių metų parlamento rinkimuose nemaža kraštutinių dešiniųjų parlamento narių grupė skrupulingai laikėsi parlamento taisyklių ir reguliariai balsavo už vyriausybės pateiktus įstatymų projektus.

Pagrindinės partijos, tokios kaip konservatoriai ir Emanuelio Makrono partija „Renesansas”, stengiasi išlaikyti „sanitarinį kordoną” – politinį pylimą, atitveriantį kraštutinius dešiniuosius nuo įprastos politikos.

Tuo tarpu kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėta Prancūzija” kiekviename žingsnyje priešinosi vyriausybei, siekė stabdyti debatus dėl reformų, kurioms ji nepritaria, ir kartais parlamente naudojo destruktyvias nuostatas. Jos atsisakymas aiškiai pasmerkti „Hamas” puolimą prieš Izraelį taip pat įvarė pleištą į kairiųjų koaliciją „Nupes” su socialistais ir kitais.

Daugeliui Prancūzijos žydų baimę kelia ne kraštutinė dešinė, o griežtoji kairė

„Europa nėra vienalytė, kai kuriose šalyse nerimaujame dėl dešiniųjų neonacių, tačiau Prancūzijoje ir Belgijoje antisemitizmo šaknys yra islamistiniai judėjimai, kurie žudo žydus, nes jie yra žydai”, – sakė CRIF atstovas Dahanas.

„Taigi, ar antisemitizmas yra kairysis, ar dešinysis? Štai jis kuriamas aplink islamo ir kairiųjų aljansą”, – sakė jis, turėdamas omenyje tariamą kraštutinių kairiųjų ir islamistinių judėjimų Prancūzijoje artumą.

Taigi, ar Marine Le Pen iš tikrųjų bando laimėti žydų balsus? A. Camus nuomone, tai atrodo mažai tikėtina, atsižvelgiant į tai, kad bendruomenė yra palyginti kukli – apie 500 000 žmonių.

Jo teigimu, bandymas pelnyti Prancūzijos žydų palankumą yra labiau „simbolinis” ir skirtas naujam normalizuotam partijos įvaizdžiui pagražinti. Neseniai atlikta Ipsos apklausa parodė, kad Prancūzijos gyventojai mano, jog „Nenugalėta Prancūzija” yra pavojingesnė už „Nacionalinį susivienijimą”.

Tuo tarpu M. Le Pen apklausų reitingai pastarosiomis savaitėmis kilo, nes ji susilaiko nuo provokacijų ir tęsia kampaniją saugumo ir migracijos klausimais.

Tai, ką ji bando daryti, būtų seisminis pokytis Prancūzijos politikoje. Prezidento rinkimai vyks 2027 m., todėl jos žvilgsnis tvirtai nukreiptas į Eliziejaus rūmus.