infa.lt

Ketvirtadienį ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA pareiškė, kad 2024 m. Europos Sąjungos rinkimams gresia pavojus dėl dirbtinio intelekto pokalbių robotų ir suklastotų vaizdų bei vaizdo įrašų, praneša „Politico” leidinys.

Agentūra savo metinėje ataskaitoje „Threat Landscape”, kurioje kartografuojamos kibernetinio saugumo grėsmės Europoje, nurodė, kad padaugėjo dirbtinio intelekto pokalbių robotų, giluminių klastočių ir panašių technologijų.

Vyriausybės ir privatusis sektorius, ypač žiniasklaida, prieš kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus turėtų būti itin budrūs, kad galėtų pastebėti, paneigti ir kovoti su dirbtinio intelekto sukuriama dezinformacija internete, teigiama ataskaitoje.

„Pasitikėjimas ES rinkimų procesu kritiškai priklausys nuo mūsų gebėjimo pasikliauti kibernetinio saugumo infrastruktūra ir informacijos vientisumu bei prieinamumu”, – sakė agentūros vykdomasis direktorius Juhanas Lepassaaras.

Visoje Europoje sustiprėjo nuogąstavimai dėl dirbtinio intelekto generuojamos dezinformacijos plitimo. Tokios giluminės klastotės ir kitas turinys pastarosiomis savaitėmis pasirodė rinkimų kampanijose Lenkijoje ir Slovakijoje.

Šį mėnesį Jungtinės Karalystės opozicijos lyderis Keiras Starmeris tapo atakos taikiniu, kai buvo išplatintas garso įrašas, kuriame, kaip teigiama, jis keikiasi ant darbuotojų, tačiau paaiškėjo, kad jis yra suklastotas.

JAV, Europos Parlamentas, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir, galbūt, Ukraina yra vienos iš demokratinių šalių, kuriose per ateinančius 16 mėnesių vyks rinkimai.

Tie, kurie siekia išsaugoti rinkimų vientisumą, atsargiai stebi generatyvinio dirbtinio intelekto atsiradimą kaip būdą pakurstyti ir taip smarkiai poliarizuotas politines diskusijas, užsienio įtakos ir netikrų naujienų grėsmes.

Europos kibernetinio saugumo agentūra teigė nustačiusi tris būdus, kaip įsilaužėliai piktnaudžiauja dirbtiniu intelektu siekdami apgauti žmones, įskaitant šios technologijos naudojimą įtikinamiems apgaulingiems elektroniniams laiškams ir pranešimams, kurie primena teisėtus šaltinius, kurti gilumines balsų klastotes ir naudoti dirbtinį intelektą duomenims išgauti piktavališkais tikslais.

Kibernetinės grėsmės pirmiausia buvo nukreiptos į viešojo administravimo institucijas, po to – į privačius asmenis ir sveikatos priežiūros sektorių.

Sektoriai, kuriems kilo kibernetinių grėsmių nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. birželio mėn. pagal visų įvykių dalį, 10 svarbiausių sektorių.

Kembridžo universiteto vizituojantis tyrėjas Henry Adjeras, kuris specializuojasi giliųjų klastočių srityje, ankstesniame interviu sakė, kad „anksčiau šios [dirbtinio intelekto] programos buvo pernelyg brangios arba sunkiai prieinamos paprastam žmogui.

Dabar dirbtinis intelektas yra vartotojams skirtose programėlėse, interneto svetainėse, dažnai nemokamose arba labai pigiose”.

Beprecedentis išpirkos reikalaujančių programų šuolis

Agentūra savo ataskaitoje „Grėsmių kraštovaizdis” nurodė, kad šiame bloke „beprecedentiškai padaugėjo” kibernetinių atakų, pavyzdžiui, paskirstytų atsisakymo aptarnauti atakų (DoS), kuriomis siekiama išjungti interneto svetaines, ir išpirkos reikalaujančių programų atakų, kuriomis siekiama pavogti organizacijų duomenis ir reikalauti išpirkos.

Nuo 2022 m. liepos iki 2023 m. birželio ENISA užfiksavo daugiau kaip 2500 kibernetinių incidentų, iš kurių 220 buvo nukreipti konkrečiai prieš dvi ar daugiau ES šalių. Pagrindiniai taikiniai buvo viešojo administravimo ir sveikatos apsaugos sektoriai (19 ir 8%), o 6% visų įsilaužimų buvo nukreipti į gamybos, transporto ir finansų sektorius.

ENISA taip pat nustatė, kad 2023 m. gerokai padaugėjo socialinės inžinerijos atakų, kai įsilaužėliai, siekdami įgyti pasitikėjimą ir prieigą prie jautrių tinklų ir duomenų, apsimeta netikrais asmenimis.

„Kibernetiniai nusikaltėliai 2023 m. vis dažniau taikosi į debesijos infrastruktūrą, turi geopolitinių motyvų ir padidino išviliojimo operacijų skaičių ne tik per išpirkos reikalaujančias programas, bet ir tiesiogiai taikydamiesi į naudotojus”, – rašoma ataskaitoje.