infa.lt

Vyriausybės pranešimas:

Finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad Europa turi rodyti lyderystę ir artimiausiu metu priimti sprendimą dėl finansinės paramos skyrimo Ukrainai 2024 ir vėlesniems metams.

Nors Lietuvos vyriausybė remia siūlymą priimti 50 milijardų eurų apimties paramos paketą, visgi, anot ministrės, kyla grėsmė, kad siūlomos finansavimo apimtys gali būti nepakankamos, atsižvelgiant į tebevykstantį karą.

Tai ministrė sakė tarptautinei žiniasklaidai spalio 17 d. Liuksemburge, prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų (ECOFIN) Tarybos posėdžiui.

Kartu ministrė pažymėjo, jog tarptautinių partnerių skiriama finansinė parama yra susieta su reformų įgyvendinimo progresu ir kita sąlygų politika, tačiau Ukraina susiduria su iššūkiais, kai skirtingos donorės reikalauja skirtingų reformų įgyvendinimo tuo pačiu metu.

„Turime suprasti, kad Ukraina kariauja, todėl įvairios finansavimo užsitikrinimo sąlygos, siejant jas su būtinomis įgyvendinti reformomis, turi būti koordinuojamos tarptautiniu lygiu, siekiant išvengti tikslų kakofonijos ir sukuriant sąlygas Ukrainai išties įgyvendinti reformų darbotvarkę“.

Taip pat ministrė akcentavo, kad kalbant apie Ukrainos atstatymą, tikėtina, kad vien šalių donorių skiriamo finansavimo nepakaks, todėl turime priimti sprendimus, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

„Turime įvertinti visas teisines galimybes ir ryžtingiau priimti sprendimus dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos poreikiams. Pirmas žingsnis šia linkme – šiuo metu svarstomas palūkanų už finansų įstaigose įšaldytą turtą panaudojimas Ukrainos atstatymui. Įšaldyto turto daugiausia yra ES, o sprendimui jį naudoti Ukrainos poreikiams, galimai pritartų ir Didžiojo septyneto šalys, palankiai vertinančios iniciatyvą“, – teigė ministrė G. Skaistė.

infa.lt: Paskutinius metus dirbsianti vyriausybė siekia įklampinti Lietuvą (neskaitant išaugusių skolų) dar ir į didelius ateities finansinius įsipareigojimus Ukrainos atstatymui, kuris, sprendžiant iš to ką matome vykstant, gali vykti už daugybės metų.  Ir visą tą laikotarpį (taip planuoja ši vyriausybė) Lietuvai gali tekti mokėti šiuos įnašus. Reikia matyti, kad pati Lietuva šiuo metu vos-ne-vos suveda galą su galu, o pati JAV pamažu atsitraukia nuo Ukrainos reikalų, susikoncentruodama į Izraelį ir, galbūt, Taivaną. Panašu, kad pasirūpinti Ukraina teks Europai, tik klausimas – kokiu laikotarpiu ir kokiems įsipareigojimams tarptautinėms finansų institucijoms, kurios finansuos tą reikalą. Procentai – žvėriški. Lietuva ir taip įklimpusi į skolas dešimtmečiams, kas reiškia mažesnes socialines garantijas, mažesnį švietimo biudžetą, blogėsiančią sveikatos apsaugą (nors atrodo kur jau galima blogiau), mažėsiančias išmokas ir, galbūt pensijas. Ir visa tai vien per 3 šios valdančiosios daugumos valdymo metus. „Profesionalų” vyriausybė.