infa.lt

„Apple” nusileido Kinijos reikalavimams uždrausti savo telefonuose naudoti programėles, kurios nėra licencijuotos pagal naująją Kinijos cenzūros tvarką, ir tapo naujausia eilėje bendrovių, sutikusių su Pekino taisyklėmis, kad galėtų veikti šioje šalyje, praneša britų „The Times” leidinys.

Po praėjusią savaitę vykusių bendrovės vadovų ir Komunistų partijos vadovybės derybų „Apple” savo svetainėje paskelbė atnaujintą informaciją, skirtą programėlių kūrėjams.

„Kinijos įstatymai reikalauja papildomų patvirtinimo dokumentų, kad kai kurias programėles būtų galima rasti „App Store” parduotuvėje Kinijos žemyninėje dalyje”, – sakoma joje ir toliau aiškinama, kad „papildomi dokumentai” apima registracijos numerį, kurį galima gauti tik valdžios institucijų licencijuotiems produktams, taip pat žaidimų, knygų ir žurnalų patvirtinimus.

Šis sprendimas reiškia, kad tokių Kinijoje uždraustų programų kaip „Facebook”, „Twitter/X” ir „YouTube” nebebus galima atsisiųsti į Kinijos „iPhone” telefonus iš „App Store” naudojantis VPN paslauga – anksčiau tai buvo padaryta 170 mln. kartų, pasinaudojus spraga, kurią valdžios institucijos dabar bando panaikinti.

Kinijos propagandos departamentas jau daugiau kaip 15 metų lėtai smaugia internetą ir išmaniuosius telefonus – blokuojami laikraščiai, vėliau užsienio paieškos sistemos, tokios kaip „Google”, ir net pramogų bei vaizdo įrašų svetainės.

Vietoje jų atsirado kiniški atitikmenys, kuriuos paleido vietinės bendrovės, paprastai privačios, bet neturinčios kito pasirinkimo, kaip tik laikytis valdžios cenzūros reikalavimų.

„Apple” Kinijos žemyninėje dalyje labai sėkmingai parduoda ir nešiojamus kompiuterius, ir „iPhone” telefonus, kaip technologijų pramonės atstovė, sugebėjusi užimti rinkos dalį, kuri vis dar auga. Daugiau kaip 17% visų šalyje parduodamų išmaniųjų telefonų sudaro „iPhone”, o penktadalis visų „Apple” pardavimų įvyksta Kinijoje.

Viena iš priežasčių, kodėl Kinijos valdžios institucijos buvo gana švelnios bendrovei, yra ta, kad „Apple” labai prisideda prie ekonomikos ne tik savo pardavimais. Beveik visi „iPhone” telefonai, taip pat didelė dalis „Mac” nešiojamųjų kompiuterių gaminami Kinijoje.

Manoma, kad Taivane įsikūrusioje bendrovėje „Foxconn”, kuri valdo gamybos įmones, dirba daugiau kaip pusė milijono žmonių, o jos įkūrėjas Terry Gou atvirai pasisako už geresnius ryšius su žemynine dalimi.

Tačiau prezidentas Xi Jinpingas aiškiai parodė, kad technologijų bendrovių komercinę ir kultūrinę sėkmę, joms turint tiesioginį ryšį su didžiulėmis jaunomis Kinijos rinkomis, jis laiko potencialia grėsme vienos partijos valdymui. Tokios įmonės kaip „Alibaba”, „Tencent” ir „DiDi Chuxing”, Kinijos „Uber” versija, buvo apribotos.

Naujosiomis licencijavimo taisyklėmis išplečiama galiojanti cenzūra Kinijoje ir reikalaujama, kad visi programėlių kūrėjai, kurie turi būti Kinijos įmonės arba su jomis bendradarbiauti, užsiregistruotų ir internetu gautų registracijos numerį. „Tencent” ir „Android” to laikėsi, o „Apple” iki praėjusios savaitės žiūrėjo į tai pro pirštus. Taisyklės bus taikomos naujoms programėlėms iš karto, o esamoms programėlėms – nuo kovo mėnesio.