infa.lt

Didžioji Britanija grįžta prie prigimtinės lyties – berniukai nebegalės užsimanę tapti mergaitėmis, o mergaitės berniukais. Mokyklose nebebus pripažįstami jų įvardžiai ir vardai neatitinkantys tikrosios lyties. O juk visai neseniai buvo privaloma mokinį vadinti tuo, kuo jis nėra, bet nori būti. Tie laikai eina į praeiti, apie ką rašo britų „The Times” leidinys.

Mokyklose turi būti įrengti persirengimo kambariai mokiniams pagal lytį, įgytą gimimo metu.

Lygių galimybių priežiūros institucija taip pat teigia, kad mokyklos nepažeis įstatymų, atsisakydamos vadinti vaikus jų pasirinktu vardu ar lytimi.

Lygybės ir žmogaus teisių komisija anksčiau teigė, kad jei moteriškos lyties mokinei nepriskiriamas jos „prisiimtas vyriškas vardas” ir ji nevadinama berniuku, tai būtų „tiesioginė” diskriminacija.

Tačiau dabar, gavusi kampanijos dalyvių skundus, ji išbraukė šias gaires. Ji taip pat teigia, kad mokyklos teisiškai privalo įrengti atskirus persirengimo kambarius berniukams ir mergaitėms pagal jų gimimo lytį.

Naujasis teisės aiškinimas buvo pateiktas ministrams ir, tikėtina, taps pagrindine ilgai lauktų naujų gairių mokykloms, kaip elgtis su transseksualiais mokiniais, dalimi.

Jame pirmą kartą aiškiai nurodoma, kad mokyklos neprivalo atsižvelgti į mokinio, kuris nori būti laikomas priešingos lyties atstovu, pageidavimus. Taip pat paaiškinta, kad „lytis” yra dvinarė (vyras ir moteris) ir „nustatoma pagal tai, kas įrašyta jų gimimo liudijime”.

Ankstesnėse, 2014 m. paskelbtose gairėse Lygybės ir žmogaus teisių komisija (LŽTK) įspėjo mokyklas, kad „nenaudojant mokinio pasirinkto vardo, kai mokinys pakeitė lytį (mintyse pasikeitė), būtų tiesioginė diskriminacija dėl lyties pakeitimo”.

LŽTK taip pat pridūrė, kad jei mokytojai ir toliau vadintų mergaitę, kuri nori būti berniuku, mergaite, tai „taip pat būtų tiesioginė diskriminacija dėl lyties pakeitimo”. Naujosiose gairėse šie įspėjimai išbraukti, nors jose teigiama, kad vaikas vis dar gali turėti „saugomą lyties pakeitimo požymį”.

Šis žingsnis yra svarbus, nes jis žengtas prieš vyriausybės gerokai atidėliojamas gaires mokykloms, kaip elgtis su transseksualiais mokiniais.

Dėl šio klausimo Baltojoje salėje ir tarp ministrų vyko aršios diskusijos. Liepą vyriausybė buvo priversta vėl atidėti gaires po to, kai generalinė prokurorė Viktorija Prentis (Victoria Prentis) pareiškė, kad visuotinis draudimas socialiai pereiti į kitą lytį – leisti vaikams pasirinkti kitą įvardį ar vardą arba dėvėti priešingos lyties uniformą – yra neteisėtas.

Naujosios gairės iš esmės reiškia, kad mokiniui, teigiančiam, kad jis yra diskriminuojamas, bus sunkiau kreiptis į teismą dėl to, kad mokykla atsisakė pripažinti jo naująją lytį. Socialinis perėjimas apibūdina procesą, kurio metu transseksualai vaikai ar suaugusieji pasirenka vardą, įvardžius ir lyties išraišką, pavyzdžiui, drabužius ir šukuosenas, atitinkančius jų naująją lytinę tapatybę.

V.Prentis sakė, kad bendras draudimas būtų neteisėtas, nes Lygybės įstatyme nurodyta, kad lyties pakeitimas yra „saugoma savybė”, neatsižvelgiant į amžių. Tą patį patarimą ji pateikė ir ministrams, kai šie paklausė, ar galėtų būti draudžiama socialinė [lyties] transformacija pradinių klasių moksleiviams.

Vyriausybė svarstė galimybę pakeisti įstatymą, kad būtų įvestas socialinio perėjimo į kitą lytį draudimas, tačiau atsisakė šių planų kaip nepraktiškų. Tačiau premjeras Rishi Sunakas teigė norintis, kad gairės būtų kuo „aiškesnės”.

Šis LŽTK žingsnis žengtas po aštraus ginčo organizacijoje dėl jos požiūrio į transseksualų teises, kai šių metų pradžioje buvo pateiktas oficialus skundas dėl patyčių prieš Falkner.

Falkner sąjungininkai teigė, kad ji tapo organizacijos pareigūnų keršto auka po to, kai LŽTK komisarai atmetė jos vykdomosios institucijos patarimus ir rekomendavo vyriausybei apsvarstyti galimybę teisiškai atskirti žmones, kurie gimė moterimis, nuo tų, kurie tampa moterimis.

LŽTK atstovas spaudai sakė: „Jei mokykla nevadina vaiko pageidaujama lytimi, kai ji skiriasi nuo jo teisinės lyties, tai negali būti tiesioginė diskriminacija. Tačiau mokyklos turi atidžiai apsvarstyti, kaip pagrįsti ir nuosekliai taikyti savo politiką šiuo klausimu, kad išvengtų netiesioginės diskriminacijos pavojaus.”