infa.lt

Tai kenkia karjeros perspektyvoms

Šiuolaikiniai žmonės socialinius tinklus laiko asmenine erdve ir ramiai rašo apie savo problemas, įskaitant įvairius psichologinius sunkumus. Tačiau socialiniai tinklai yra informacijos šaltinis darbdaviams, nustatė amerikiečių psichologai.

Pagrindinė tyrimo autorė, Šiaurės Karolinos universiteto psichologijos profesorė Lori Foster pastebėjo, kad net profesionalūs terapeutai ir psichologai dažnai rekomenduoja savo pacientams aptarti psichikos sveikatos problemas socialinėje žiniasklaidoje.

Žmonės ten (paprastai) sulaukia tam tikros paramos, o dar svarbiau – sumažina savo pačių stigmą. Tai nepaprastai svarbu, sutinka Foster, tačiau nereikia tokios praktikos taikyti ir profesiniuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, LinkedIn – pasekmės gali būti nenuspėjamos ir nepalankios karjerai.

Kita tyrimo autorė, Meredith koledžo Šiaurės Karolinoje psichologijos docentė Jenn McChesney, aiškina, kad darbdaviai profesiniame kontekste labai jautriai reaguoja į informaciją apie kandidatų psichikos sveikatą, o aiškūs įrašai gali padaryti konkrečios žalos darbo ieškantiems asmenims. „Svarbu, kad žmonės, ketindami ką nors apie save parašyti internete, į tai atsižvelgtų”, – įspėja McChesney.

Tyrime dalyvavo 409 žmogiškųjų išteklių specialistai, jie buvo suskirstyti į keturias grupes. Vienai grupei buvo parodytas kandidato „LinkedIn” puslapis, kuriame nebuvo jokių nuorodų apie psichologines problemas.

Antrajai grupei buvo parodytas tas pats puslapis, tačiau jame buvo ir kandidato įrašas apie jo kovą su nerimu ir depresija.

Trečioji grupė, be to paties „LinkedIn” profilio be įrašo apie nerimą ir depresiją, išklausė kandidato interviu garso įrašą.

Galiausiai, ketvirtojoje grupėje buvo visas rinkinys: profilis, pranešimas ir garso interviu.

Kiekvienas eksperimento dalyvis gavo tą pačią anketą: jie turėjo pasidalyti savo įspūdžiu apie kandidato asmenybę ir būsimo darbo perspektyvas.

„Nustatėme, kad tyrimo dalyviai, pamatę „LinkedIn” įrašą apie psichikos sveikatos problemas, kandidatą į darbo vietą laikė mažiau emociškai stabiliu ir mažiau sąžiningu, – teigė McChesney, – klausantis interviu sumažėjo klausimų kandidatui į darbo vietą apie jo emocinį stabilumą skaičius, tačiau šiek tiek, bet nežymiai, paveikė nuomonę apie kandidato sąžiningumą.

„Mūsų rezultatai nereiškia, kad žmonės turėtų susilaikyti nuo pranešimų apie nerimą ir depresiją „LinkedIn” tinkle,- tęsė McChesney,- tačiau žmonės, svarstantys, ar atskleisti psichologines problemas, turėtų nepamiršti, kad toks pranešimas gali pakeisti būsimų darbdavių nuomonę.”

Foster pabrėžė, kad jų eksperimentas yra svarbus žingsnis siekiant suprasti, kokias pasekmes asmenims gali turėti atvirumas internete.