infa.lt

Po praėjusią savaitę nuskambėjusio  skandalo dėl Estijos premjerės Kajos Kallas vyro, kurio įmonė vykdo verslo santykius su Rusija, ši naujiena neturėtų stebinti – juk, jei net premjerės šeimos atstovai tą daro – tai kodėl to turėtų vengti kitos verslo įmonės? – Net, jei oficialiai Kaja Kallas ir vykdo sankcijų politiką, nukreiptą prieš sankcijas Rusijai pažeidžiančias įmones.

Ir nevengia – prekyba, verslo santykiai su sankcionuota Rusija toliau vystomi, stengiantis apeiti ir apeinant Vakarų įvestas sankcijas. Apie tai rašo estų „ERR” leidinys:

Nors daugelis Estijos įmonių nutraukė verslo ryšius su Rusija, kitos ir toliau perka ir parduoda prekes ir paslaugas, kurių vertė siekia dešimtis milijonų eurų per mėnesį.

Prieš karą Estijos eksportas į Rusiją siekė 50-70 mln. eurų per mėnesį. Šiandien ši suma išlieka tokia pati, ir tai iš dalies paaiškinama infliacija, o iš dalies – tuo, kad prekės yra iš kitų Europos šalių, sakė Estijos mokesčių ir muitų valdybos muitinės formalumų vadovė Külli Kurvits.

„Apie 75% ar daugiau prekių kiekio, kurį matome mūsų pasienyje, yra iš kitų valstybių narių”, – aiškino ji.

Prieš karą mėnesinis Estijos kilmės prekių eksportas siekė 31 mln. eurų. Birželį šis skaičius sumažėjo iki 9 mln. eurų. „Žvelgiant į Estijos įmonių krovinių gabenimą į Rusiją ir iš jos, eksporto apimtys sumažėjo maždaug iki 20 procentų”

Prekyboje su Rusija prekėmis dalyvauja apie 500-600 Estijos įmonių, bet į šį skaičių neįtrauktos paslaugos. Estijos įmonės 2022 m. į Rusiją pardavė paslaugų už maždaug 300 mln. eurų. Transporto ir kelionių paslaugos sudarė beveik 90%. Estijos statistikos departamento analitikė Jane Leppmets sakė, kad paslaugų eksportas taip pat mažėja.

„Paslaugų eksportas iš Estijos į Rusiją sumažėjo nuo 99 mln. eurų praėjusių metų pirmąjį ketvirtį iki 47 mln. eurų 2023 m. pirmąjį ketvirtį”, – sakė Leppmets.

Įmonių vadovai atsisakė būti įvardyti straipsnio tikslais, tačiau pateikė paaiškinimus neviešai. Pavyzdžiui, biržinių bendrovių arba tarptautinių korporacijų Estijos filialų valdybos negali priimti vienašališkų sprendimų, dėl kurių patiriami nuostoliai.

Kitos įmonės savininkas sakė, kad 80% jų verslo sudaro maisto produktų eksportas į Rusiją, o jo nutraukimas per vieną naktį kainuotų dešimtims žmonių darbo vietas ir didelius nuostolius įmonei.