infa.lt

Per pirmąjį 2023 m. pusmetį Estijos skaitmeniniams gyventojams – e.rezidentams priklausančios įmonės sunešė 37,7 mln. eurų mokestinių pajamų, t. y. 57% daugiau nei per tą patį 2022 m. laikotarpį. (Skaitmeninis gyventojas – e.rezidentas – specialus teisinis terminas, apibrėžiantis fiziškai negyvenantį Estijoje žmogų, turintį teisę steigti šalyje įmonę (vykdyti komercinę veiklą), taip pat skaitmeniniu keliu), praneša estų „ERR” leidinys.

Didžiąją dalį mokestinių įplaukų – 55% arba 20,6 mln. eurų – sudarė Estijoje registruotų e.rezidentų įmonių sumokėti darbo mokesčiai. Likusieji 45%, t. y. 17,1 mln. eurų, buvo surinkti iš specialiųjų atvejų pajamų mokesčio, daugiausia iš dividendų.

Be mokesčių, e. rezidentai taip pat sumokėjo 1,4 mln. eurų valstybės rinkliavų, todėl programos ekonominis poveikis 2023 m. pirmąjį pusmetį padidėjo iki 39,1 mln. eurų.

Ekonomikos reikalų ir informacinių technologijų ministras Tiit Riisalo sakė, kad e. rezidencijos programa ir toliau laikosi tvirto kurso. „Vis didesniam skaičiui užsienio verslininkų e. leidimas gyventi šalyje yra patogus būdas vykdyti verslą Europos Sąjungoje, suteikiantis skaitmeninį sprendimą saugiai ir skaidriai veiklai, o administracinės išlaidos yra nedidelės.

Nors nacionalinių IT sistemų priežiūra ir plėtra yra brangi, e.rezidavimo atveju mūsų investicijų grąža yra gerokai didesnė. Kiekvienas euras, kurį Estija išleidžia e.rezidavimui, atneša 7,6 euro grąžos”, – sakė Riisalo ir pridūrė, kad Estijai e.rezidavimas yra ne tik pajamų mašina, parduodama užsieniečiams, bet ir viešoji e.paslauga, kuri taip pat naudinga daugeliui vietos Estijos įmonių.

Birželio pradžioje e.rezidencijų programos generalinio direktoriaus pareigas pradėjusi eiti Liina Vahtras patvirtino, kad šie rezultatai – pasiekta beveik 65%  2023 m. nustatyto 60 mln. eurų tikslo – viršijo pačius optimistiškiausius vertinimus.

„Dedame visas pastangas, kad paspartintume skaitmeninių asmens tapatybės kortelių išdavimą, kad mūsų e.rezidentai, kurdami verslą Estijoje, nesusidurtų su jokiais vėlavimais”, – sakė Vahtras.

2023 m. pirmąjį pusmetį daugiausia mokestinių pajamų – 12,6 mln. eurų – sumokėjo e.rezidentai, vykdantys profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, po jų sekė informacijos ir ryšių bendrovės – 10,5 mln. eurų ir administracinė ir pagalbinė veikla – 3,7 mln. eurų.

Birželio pabaigoje e. rezidentų įmonėse dirbo 5 027 Estijos rezidentai, t. y. 284 daugiau nei 2022 m.

Nepaisant nedidelio nuosmukio pagrindinėse rinkose, 2023 m. pirmąjį pusmetį Estijos e.rezidentai įsteigė 2 302 naujas įmones, t. y. 6% daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausia naujų įmonių įsteigė Ispanijos, Ukrainos ir Vokietijos piliečiai, spartų augimo tempą demonstravo Turkija, po jos – Prancūzija ir Italija.

Birželio pabaigoje Estija išdavė e.rezidento skaitmeninius pažymėjimus 5428 užsienio piliečiams, t. y. panašiai kaip pastaraisiais metais, t. y. apie 1000 naujų e.rezidentų per mėnesį. Daugiausia naujų prašymų gauta iš Ispanijos, Ukrainos ir Vokietijos, po jų seka Turkija ir Prancūzija – abiejose šalyse pastebima ryški augimo tendencija.

2022 m. e.rezidencijų programa Estijai iš viso atnešė 51 mln. eurų tiesioginių ekonominių pajamų, o visos programos išlaidos (įskaitant agentūrų partnerių įnašus) sudarė 6,68 mln. eurų.

Iki šiol Estijos e. gyventojo statusas suteiktas 105 500 asmenų iš 176 šalių (neįskaitant pakartotinių prašymų ir negaliojančių asmens tapatybės kortelių). Per metus šie e.rezidentai Estijoje įsteigė daugiau kaip 27 000 įmonių.

Šiuo metu naudojama 61 350 aktyvių e.rezidento skaitmeninių asmens tapatybės kortelių. Nuo 2022 m. kovo mėn. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai negali teikti paraiškų pagal Estijos e.rezidentų programą.

Pirmąją pasaulyje e.rezidencijos programą Estija pradėjo 2014 m. pabaigoje, siekdama suteikti užsienio piliečiams saugią prieigą prie viešųjų e.paslaugų, taip pat skatinti tarpvalstybinį verslumą ir gauti papildomų pajamų į valstybės biudžetą.

Taigi Estija yra vienintelė šalis, siūlanti 100% skaitmeninio verslumo sprendimą užsienio piliečiams, suteikiantį jiems moderniausią priemonių rinkinį, skirtą nuo vietos nepriklausomam tarptautiniam verslui steigti ir vykdyti.