infa.lt

Naujausio Varšuvos universiteto tyrimo duomenimis, nusistatymas padėti ukrainiečiams mažėja. Didžiausią išankstinį nusistatymą turi jaunos lenkės. Priežastis? Ukrainietės veržiasi į santuokų rinką, praneša lenkų „Wyborcza” leidinys.

Michalas: „Susipažinsiu su protingu žmogumi. Moteriai nereikės jaudintis praktiškai dėl nieko. Turiu verslą ir viskam užsidirbu pinigų”.

Andžejus: „Ieškau partnerės, kuri persikeltų gyventi pas mane. Man: 45 metai, tau: 25-48 metai, tau nieko netrūks. Kurkime meilę, namų židinį ir viską, ko reikia laimei”.

Pawelas: „Aš noriu, kad jūs su manimi gyventumėte kartu: „Ieškau gražios ir mielos ukrainietės santykiams ir šeimai”.

Tokių skelbimų pilnas internetas, o grupės, tokios kaip „Ukrainietė susipažins su lenku”, „Vienišos ukrainietės Lenkijoje”, „Ieškau vaikino lenko” arba „Ukrainietė ieško vyro lenko”, „Lenkas ieško žmonos ukrainietės”, dygsta kaip grybai po lietaus ir greitai surenka tūkstančius žmonių.

Atidžiau pažvelgus į šiose grupėse patalpintus skelbimus, atsiveria vaizdas vyro, kuris savo gyvenimo partnerės ieško šiuose sluoksniuose, nes nemato savęs su emancipuota moterimi, turinčia gerą darbą ir savo nuomonę.

Pagal jo viziją, idealiai partnerei neturėtų rūpėti darbas – jis čia tam, kad aprūpintų šeimą, jis yra tas, kuris užtikrina stogą virš galvos. Kita vertus, gerai, kad ji laiku paruoštų karštą maistą, būtų pasiaukojanti ir dėkinga, bet svarbiausia (ir tai turbūt svarbiausia) – graži.

Jų nuomone, ukrainietės turi pranašumą prieš lenkes.

– Tai stereotipas, kad ukrainietė yra nuolanki, tradicinė žmona. Bijau, kad šios viltys gali neišsipildyti, – įtaria Lenkijos migracijos forumo prezidentė Agnieszka Kosowicz. – Mano darbo su ukrainietėmis patirtis rodo, kad jos yra darbščios, protingos ir išsilavinusios moterys, kurios gali savimi pasirūpinti.

Tačiau ji pabrėžia: tokioje disharmoniškoje visuomenėje geriau vengti apibendrinimų. Ji neatmeta galimybės, kad kai kurioms į mūsų šalį atvykstančioms ir sunkiai besiorientuojančioms moterims santykiai su lenku gali būti saugumo ir stabilumo garantas.

Lenkų moterų nerimas auga

Šiuo metu Lenkijoje gyvena apie 1,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Dauguma jų yra moterys.

Ne visos jos paliko savo vyrus, kovojančius fronte gimtojoje šalyje. Daugelis iš jų anksčiau nėra turėjusios santykių, kitos tik pradeda pilnametystę. Kosowicz pastebi ir dar vieną reiškinį:

išsiskyrimas su vyru gali atnešti palengvėjimą, o ne kančią, skausmą ir ilgesį. Dėl karo poros dažnai supranta, kad jų ryšys vis dėlto nebuvo toks stiprus. – Pasitaiko, kad šios moterys prieš tai buvo užmezgusios nesėkmingus santykius, – sako ji.

Kaip rodo neseniai, gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, LAB Research (kurią sudaro Varšuvos universiteto Politikos mokslų ir tarptautinių studijų fakulteto bei Ekonomikos ir humanitarinių mokslų akademijos mokslininkai) atliktas tyrimas, jaunos Lenkijos moterys jaučia padidėjusį nesaugumo jausmą.

Projekte, pavadintame „Pabėgėlių iš Ukrainos, migrantų ir Lenkijos valstybės veiksmų socialinis suvokimas”, dalyvavo 600 16-65 metų amžiaus žmonių.

Ir būtent jaunesnių nei 29 metų moterų, turinčių vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą, grupėje buvo jaučiamas didžiausias pasipiktinimas pabėgėliais, tiksliau, pabėgėlėmis iš Ukrainos. Motyvai? Pirma, baimė dėl per didelės konkurencijos darbo rinkoje. Antra, susirūpinimas, kad pabėgėlės iš Ukrainos atims iš jų potencialius vyrus.

Lenkų moterys pastebėjo, kad pastaraisiais mėnesiais santuokų rinka tapo ypač perpildyta. Populiariausiose pažinčių programėlėse moterų yra daugiau nei vyrų. Be to, Lenkijoje kasmet sudaroma vis daugiau lenkų ir ukrainiečių moterų santuokų. Pažvelkime į CSO duomenis: 2020 m. buvo sudarytos 1435 tokios santuokos, o 2021 m. – 1839.

Nustojame mėgti, pradedame bijoti

Jaunos lenkės nėra vienišos. Apklausa akivaizdžiai atskleidė kai ką kita. Lenkų, kurie ukrainiečių buvimą šalyje laiko grėsme, dalis išaugo 12 procentinių punktų. Ko jie baiminasi? Pavyzdžiui, didesnio nusikalstamumo, didėjančios infliacijos ir „kitokios kultūros”.

Mūsų požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos vis labiau krypsta į neigiamą pusę. Vis dar dauguma mūsų (67%) pabėgėlius vertina teigiamai, tačiau ši tendencija mažėja. Nuo paskutinio tyrimo, atlikto 2023 m. sausį, jis sumažėjo net 13 procentų.

Priešingai, mūsų nepalankus požiūris į ukrainiečius padidėjo – nuo 8 iki 13 procentų.

Ar iš tiesų pastaruoju metu lenkų požiūris į pabėgėlius iš Ukrainos pasikeitė? 31% apklaustųjų pripažino, kad taip. „Į gerąją ar blogąją pusę?” – klausia tyrėjai. Atsakymas atima bet kokias iliuzijas: 85% atsakė, kad į blogąją pusę. Lyginant su 68% vos prieš kelis mėnesius.

Ar išskėstomis rankomis priimtume migrantą Kalėdų vakarienei? Tik 13% mūsų atsakė „tikrai taip”.

Didelis lenkų nusivylimas? Entuziazmas mažėja

Atrodo, kad „didysis lenkų pakilimas” taip pat tampa praeitimi. Mes nebe taip noriai tiesiame pagalbos ranką. Vis dėlto 85% mūsų mano, kad turėtume padėti. Tačiau vis daugiau jų pradeda abejoti, ar tikrai taip yra. Iš anksčiau buvusių 62%. įsitikinusių tokia nuomone šiandien lieka 40%. Tačiau vis dar didžiuojamės savimi, kai kalbama apie ligšiolinę pagalbą Ukrainai (79% ją vertina teigiamai).

„Pirmą kartą susiduriame su situacija, kai daugiau nei pusė lenkų – 55% – pasisako prieš papildomos pagalbos teikimą ukrainiečiams”, – rašoma ataskaitoje.

– To ir reikėjo tikėtis”, – komentuoja Agnieszka Kosowicz. – Toks skubus pagalbos optimizmas niekada netrunka amžinai. Akivaizdu, kad kažkuriuo metu mums pritrūks jėgų.

Tačiau nuovargis jaučiamas abiejose pusėse: ir šeimininkų, ir priimamųjų. Sunku būti nuolat dėkingu svečiu ilgiau nei metus. Visi norėtų, kad situacija grįžtų tokia, kokia buvo prieš karą”, – aiškina ji.

„Mes klaidžiojame tarsi pragaro ratuose”. Ukrainiečiai Lenkijoje praranda apsaugos statusą.

Vis daugiau lenkų mano, kad ukrainiečiai neturi teisės į tokias pačias socialines išmokas kaip jie. Jie taip pat nepritaria tam, kad jiems būtų skiriamos pašalpos ir finansuojamas maistas ar apgyvendinimas.

– Toks mąstymas yra neišmanymo ir faktų ignoravimo rezultatas. Yra priešingai. Ukrainiečiai užsidirba sau ir generuoja didžiules pajamas valstybei. Jie patys padengia tokių programų, kaip „500+”, išlaidas, – atkreipia dėmesį Agnieszka Kosowicz.

Ar tai susiję su Voluine? Ne taip greitai

Staniszewskis aiškino TOK FM: – „Požiūris pasikeitė nuo sausio iki gegužės ir birželio. Lenkai vis dar pritaria besąlygiškai pagalbai kovojančiai Ukrainai ir žino, kuri pusė teisi, tačiau požiūris keičiasi šalies viduje, Lenkijoje.

Mes taip pat pakeitėme savo nuomonę dėl to, kiek laiko ukrainiečiai turėtų likti mūsų šalyje. Vis daugiau lenkų (68%) mano, kad galime juos priimti tik tol, kol baigsis karas, bet ne ilgiau. Mažėja lenkų, manančių, kad ukrainiečiai mūsų šalyje galėtų apsigyventi visam laikui. Nuo sausio mėnesio jų sumažėjo 16 procentų.

Kodėl įvyko toks pokytis? Dr. Staniszewskio teigimu, tam, be kita ko, įtakos turi ginčytinas grūdų iš Ukrainos klausimas, be to, yra ir istorinė gija (skaitykite: Voluinė). Tačiau pagrindinė priežastis, pabrėžia daktaras Staniszewskis, yra kasdieniai lenkų ir ukrainiečių santykiai.

„Reikalaujantis požiūris”

„Pretenzingas ukrainiečių požiūris” – raktinis žodis, kuris dažniausiai buvo minimas pateisinimuose. Šią nenoro priežastį nurodė 39% apklaustųjų. Tyrėjai teiravosi, kuo iš tikrųjų pasireiškia toks ukrainiečių požiūris. – Tai mąstymas, grindžiamas teiginiais „mes visko nusipelnėme” ir „mes nusipelnėme visko nemokamai”. – aiškino projektui vadovavęs Varšuvos universiteto Politikos mokslų fakulteto daktaras Robertas Staniševskis (Dr. Robert Staniszewski) TOK FM eteryje.

Vis dėlto 96% apklaustųjų teigė, kad pagalba, iškilus pavojui sveikatai ar gyvybei, turėtų būti suteikta visiems, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, religijos ar kilmės. Tačiau tyrėjai čia pat pastebi nerimą keliančią tendenciją – vis mažiau žmonių yra visiškai tikri dėl šios nuomonės.

Esame jautrūs televizijos pranešimams

Kas daro didžiausią įtaką mūsų sąmonei? Kas labiausiai formuoja mūsų požiūrį į pabėgėlius? Ir kuo labiausiai tikime? Dr. Staniszewskis nedvejodamas atsako: televizija.

Internetas čia gerokai atsilieka. Tai – net septynių tyrimų, kuriuose jis dalyvavo, rezultatai. Iš tikrųjų įtaką daro dvi stotys: TVN ir TVP.

– Nuo 2022 m. vasario 24 d. reportažai apie pabėgėlius iš Ukrainos yra gana vieningi. Tačiau dar tų pačių metų sausį abiejų stočių pranešimai buvo diametraliai priešingi. Taip stipriai, kad vienos stoties žiūrovai matė tik jaunus vyrus, jokių moterų (vargu ar tinka žodis „banditai”, greičiau teroristai), o kitos stoties žiūrovai matė moteris su vaikais, kovojančias už savo sveikatą ir gyvybę. Esame labai jautrūs tokioms žinutėms”, – sako daktaras Staniszewskis.