infa.lt

youtube stop kadras

Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad narkotikų vartojimas gali būti svarbus veiksnys, dėl kurio širdies problemų turintys žmonės patenka į reanimacijos skyrių.

Narkotikų vartojimas taip pat sumažino tikimybę pasveikti: juos vartojantys asmenys beveik devynis kartus dažniau nei kiti pacientai mirė arba jiems prireikė skubios pagalbos.

Jei jie vartojo daugiau nei vieną narkotiką, ši rizika didėjo 12 kartų.

Tyrėjai paaiškino, kad narkotikai – žinomas širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant širdies priepuolį ar širdies ritmo sutrikimus, rizikos veiksnys. Apskaičiuota, kad 2022 m. pasaulyje neteisėtas medžiagas vartojo 275 mln. žmonių – 22% daugiau nei 2010 m.

Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kiek paplitęs narkotikų vartojimas yra tarp pacientų, hospitalizuotų dėl širdies sutrikimų, ir kokią įtaką jis turi sveikimui.

Norėdami tai išsiaiškinti, mokslininkai 2021 m. balandį dvi savaites analizavo visų pacientų, paguldytų į 39 Prancūzijos ligoninių širdies intensyviosios terapijos skyrius (reanimaciją), šlapimo mėginius.

Per tą laiką buvo hospitalizuoti 1 904 pacientai, iš kurių 70% buvo vyrai, o vidutinis amžius – 63 metai. Šlapimo tyrimai buvo atlikti 1499 savanoriams.

Iš jų 161 (11%) testas buvo teigiamas dėl įvairių narkotikų, tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusė (57%) prisipažino juos vartoję.

Iš tų, kurių šlapime buvo rasta narkotikų pėdsakų, 72% vartojo tik vienos rūšies narkotikus. Dvidešimt aštuonių procentų šlapime rasta daugiau nei vienos rūšies narkotikų pėdsakų.

Šių žmonių tikimybė mirti arba patirti ūmią nelaimę buvo 12 kartų didesnė nei kitų.

Tarp jaunesnių nei 40 metų žmonių šis paplitimas buvo dar didesnis: kas trečio (33%) narkotikų testų rezultatai buvo teigiami.

Dažniausiai gydytojai testuose aptiko kanapių (9%), opioidų (2%), kokaino (kiek mažiau nei 2%), amfetaminų (beveik 1%) ir MDMA arba ekstazio (kiek daugiau nei 0,5%). Tyrimas paskelbtas „Heart” leidinyje.

Lyginant su kitais pacientais, narkotikų vartotojai dažniau mirė arba jiems prireikė skubios intervencijos dėl širdies sustojimo ar ūmaus kraujotakos nepakankamumo (hemodinaminio šoko) ligoninėje: 3%, lyginant su 13%.

Atsižvelgus į kitas pagrindines ligas – ŽIV, diabetą ir aukštą kraujospūdį – tikimybė, kad vartotojai mirs arba jiems prireiks skubios pagalbos, buvo beveik devynis kartus didesnė.

Mokslininkai paaiškino, kad tyrime dalyvavo nedaug žmonių, patekusių į ligoninę per trumpą laikotarpį, todėl rezultatai gali būti nepritaikomi kitiems metų mėnesiams ar ilgesniam laikotarpiui.

Tačiau tyrimo išvados kelia du akivaizdžius klausimus: ar į reanimacijos skyrius patekę pacientai turėtų būti tikrinami dėl narkotikų vartojimo ir kokias intervencines priemones galima taikyti, jei jų narkotikų testas teigiamas?

Tyrėjai teigia, kad žinant, jog pacientas vartojo narkotikus, būtų galima išsiaiškinti jo būklės priežastis ir sužinoti, kaip ją valdyti.

„Teigiamas testo rezultatas suteiktų galimybę konsultuoti apie neigiamas medicinines, psichologines ir socialines narkotikų vartojimo pasekmes, taip pat imtis intervencinių priemonių, kad narkotikų vartojimas būtų nutrauktas”, – daro išvadą autoriai.