infa.lt

Ksenotransplantacija – gyvūnų organų persodinimas žmonėms – gali padėti daugeliui pacientų, kuriems trūksta donoro medžiagos arba ji yra netinkama. Naujo eksperimento metu mokslininkai persodino kiaulės inkstą su „išjungtu” alfa-1,3-galaktoziltransferazės genu žmogui, kurio smegenys buvo mirusios.

Dabar jau galima teigti, kad operacija buvo sėkminga: praėjus mėnesiui po operacijos, organas ir toliau sklandžiai veikia.

Esant daugeliui sunkių ligų ar traumų gali prireikti persodinti įvairius organus – nuo ragenos iki širdies. Tačiau donoro medžiagos (paprastai gaunamos iš mirusių žmonių) yra per mažai ir ji tinka ne visiems.

Be to, lavonų organų naudojimas yra susijęs su daugybe šalutinių poveikių – nuo infekcijų iki audinių atmetimo.

Todėl mokslininkai toliau ieško alternatyvių metodų, tarp kurių išsiskiria ksenotransplantacija – gyvūnų organų persodinimas žmonėms. Tokie tyrimai turi ilgą istoriją: pavyzdžiui, dar XX a. viduryje sovietų eksperimentinis chirurgas Vladimiras Demichovas bandė organizuoti kiaulės širdies persodinimą žmogui.

Deja, šie eksperimentai visada būdavo nesėkmingi, nes žmogaus imuninė sistema atmeta audinius, kurie labai skiriasi nuo jos pačios.

Tačiau, panašu, kad genų redagavimo era netrukus padės įveikti audinių nesuderinamumą ir padaryti ksenotransplantaciją realybe. Paprastai donoru laikoma kiaulė – gyvūnas, kuris geriausiai tinka pagal savo dydį, veisimo paprastumą ir kitus parametrus.

Jei žmogui persodinamas organas – tarkime, inkstas – iš paprastos kiaulės, jam iš karto kyla labai stipri imuninė reakcija. Organizmas stengsis sunaikinti transplantatą, o tai jam pačiam sukels rimtų pasekmių.

Pagrindinė ūmaus nesuderinamumo priežastis yra specialaus fermento alfa-1,3-galaktoziltransferazės aktyvumas kiaulės organizme. Jis sintetina vieną iš angliavandenių – alfa-1,3-galaktozę, kuri sukelia sunkią imuninę reakciją.

Žmonėse šis fermentas neveikia dėl dviejų protėvių mutacijų. Todėl, jei kiaulės donoro GalT genas, koduojantis alfa-1,3-galaktoziltransferazę, bus išjungtas (nokautuotas), jos audiniai taps panašesni į žmogaus audinius ir labai sumažės atmetimo rizika.

JAV mokslininkai iš Niujorko universiteto „Langone Health” medicinos centro „Langone Medical Centre” tyrinėjo šią problemą. Per pastaruosius dvejus metus jie atliko keturias operacijas, kurių metu transgeninių kiaulių organai buvo persodinti žmonėms, kurių smegenys buvo mirusios (prieš tai gavus jų šeimų sutikimą).

Dviem atvejais tai buvo širdis, o du kartus chirurgai persodino inkstus, kurie žmogaus organizme galėjo normaliai funkcionuoti 54 valandas iš eilės.

Naujoji operacija buvo atlikta liepos 14 d. – ji buvo atlikta 57 metų vyrui, kuriam anksčiau buvo diagnozuota smegenų mirtis ir kuris iš anksto sutiko savo kūną atiduoti mokslo eksperimentams. Į jo pilvo ertmę persodintas ne tik kiaulės inkstas su atjungtu genu alfa-1,3-galaktoziltransferazė, bet ir gyvūno užkrūčio liauka (timusas).

Prisiminkime: užkrūčio liauka priklauso imuninei sistemai ir yra būtina jos ląstelių „mokymui” (brendimui). Taigi transgeninės organų poros „inkstas – užkrūčio liauka” transplantacija skirta užkirsti kelią uždelstoms imuninėms reakcijoms.

Iš tiesų, po mėnesio (tiksliau, 32 dienų) normaliai funkcionuojantis inkstas ir toliau funkcionuoja žmogaus organizme. Nėra jokių atmetimo požymių.

Vykdomas eksperimentas tapo nauju etapu ksenotransplantacijos plėtroje. Tokie metodai netrukus gali būti pritaikyti klinikoje ir išgelbėti daugelio sunkiai sergančių žmonių gyvybes, rašo leidinys.

infa.lt: įdomu ką pasakys kovotojai už gyvūnų teises ir gerovę? Ar etiška organams auginti gyvūnus?Lietuvoje, pavyzdžiui – buvo uždrausta verslinė žvejyba vidaus vandenyse, vėliau kailinių žvėrelių verslas. Galima laukti, kad neužilgo sulauks savo eilės kiauliena ir jautiena.  Ar kiaulės organus išimti žmogaus gerovei labiau etiška, nei nudirti kailį gyvūnui, turint omenyje, kad mirs ir tas ir kitas?