infa.lt

Estijos Teisingumo ministerija parengė įstatymo projektą, kuris, jei įsigaliotų, apribotų agresorių valstybių piliečių teisę balsuoti Estijoje vykstančiuose savivaldos rinkimuose. Įstatymo projektas susijęs su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos piliečiais, praneša estų „ERR” leidinys.

ERR gavo ministerijos parengto įstatymo projekto kopiją, kurioje teigiama, kad Estijos valstybės aparatas šiuo metu neturi galimybių įsitikinti, ar agresorių šalių piliečiai yra laisvi nuo tos šalies įtakos.

Šiuo metu visi Estijoje nuolat gyvenantys užsienio piliečiai turi teisę balsuoti kas ketverius metus vykstančiuose vietos valdžios rinkimuose, todėl šio tipo rinkimuose suteikiama plačiausia rinkimų teisė.

Laikinas rinkimų teisės apribojimas, kuriuo būtų iš dalies pakeistas vietos savivaldos rinkimų įstatymas, padėtų sušvelninti minėtą grėsmę, nes užsienio pilietis, kuris yra Europos Parlamento arba Riigikogu pripažintos agresyvia valstybės pilietis, neturės teisės balsuoti.

Tačiau kalbant apie vadinamąsias trečiąsias šalis, kurios laisvai apibrėžiamos kaip ES ir (arba) EEE nepriklausančios valstybės, tarptautinės konvencijos ir susitarimai nėra privalomi nurodymai Estijos Respublikai dėl aktyviosios rinkimų teisės.

Tai taikoma ir asmenims be pilietybės, kartais vadinamiems neapibrėžtos pilietybės asmenimis, kitaip tariant, taip pat nėra privalomo reikalavimo leisti jiems balsuoti Estijoje.

Praktiškai asmenys be pilietybės Estijoje daugiausia yra rusakalbiai, kurie nėra nei Estijos, nei Rusijos Federacijos, nei kurios nors kitos valstybės piliečiai. Estijoje jiems išduodami kelionės dokumentai, leidžiantys keliauti į užsienį; dėl šių dokumentų spalvos atsirado dar vienas sutrumpintas terminas, vartojamas šiems žmonėms įvardyti – pilki pasų turėtojai.

Įstatymo projekto autoriai pabrėžia, kad: „Pagal Rusijos Federacijos konstituciją ginti tėvynę (t. y. Rusiją) yra kiekvieno Rusijos Federacijos piliečio pareiga, ir yra buvę atvejų, kai Estijoje nuolat gyvenantys Rusijos Federacijos piliečiai gavo mobilizacinius šaukimus į savo šalies, kurios piliečiai jie yra, kariuomenę.”

Įstatymo projekte taip pat teigiama, kad praktikoje vietos valdžios vaidmuo neapsiriboja vien tik su vietos gyvenimu susijusių klausimų sprendimu ir gali turėti pasekmių, kurios peržengia ir bendruomenės gyvenimo organizavimo ribas.

Atsižvelgiant į tai, negalima atmesti galimybės, kad pripažintos agresorės ar priešiškos užsienio valstybės piliečių naudojimasis teise balsuoti savivaldos rinkimuose gali kelti grėsmę Estijos nacionaliniam saugumui ir kitoms pamatinėms konstitucinėms vertybėms, rašo įstatymo projekto autoriai.

Estijos Konstitucijos 56 straipsnyje sakoma:”Rinkimuose į savivaldybių tarybas rinkimų teisę turi asmenys, kurie nuolat gyvena savivaldybės teritorijoje ir yra sulaukę ne mažiau kaip šešiolikos metų.”

Tačiau pagal Konstitucijos 11 straipsnį:”Teisės ir laisvės gali būti ribojamos tik pagal Konstituciją. Toks apribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje ir negali iškreipti apribojamų teisių ir laisvių esmės.”

Kitus savivaldos rinkimus planuojama surengti 2025 m. rudenį.

Šiuo metu vietos savivaldos rinkimuose gali balsuoti užsienio pilietis, nepriklausomai nuo pilietybės, jei jis yra registruotas Estijos gyventojas pagal ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi arba teisę nuolat gyventi šalyje ir rinkimų dieną yra sulaukęs 16 metų arba vyresnis.

2022 m. vasario 24 d. prasidėjusį plataus masto Rusijos puolimą prieš Ukrainą tiek Riigikogu, tiek Europos Parlamentas paskelbė agresijos karu, o Rusijos sąjungininkė Baltarusija taip pat buvo paskelbta valstybe agresore.

Ministras Laanetas pripažįsta, kad kai kuriuos ginčytinus klausimus galiausiai gali tekti spręsti Tartu įsikūrusiame Aukščiausiajame Teisme.