infa.lt

Kokias funkcijas gali atlikti naujoji mokėjimo priemonė – skaitmeninis rublis (CBDC), kuo gali grėsti visuomenės laisvei leisti savo pinigus kaip nori – pasakoja „Kommersant”, remdamasis šio įstatymo autoriumi, Rusijos D„mos nariu, Anatolijumi Aksakovu.

Valdžios institucijos galvoja apie papildomą skaitmeninio rublio kontrolę. Kiekvienai monetai galėtų būti priskirta naudojimo paskirtis, rašo „Kommersant” leidinys. Pasak jo, visi mokėjimai sistemoje vyks pagal išmaniuosius kontraktus, kuriuos bus galima užprogramuoti.

Dėl kiekvienos operacijos valstybė gali nurodyti, kokiam konkrečiam tikslui turi būti išleista suma.

Teoriškai ši funkcija gali būti perduota tėvams, kad jie galėtų valdyti savo vaikų išlaidas. Pavyzdžiui, pirkti bilietą į muziejų – galima, o saldumynų – ne, aiškino Anatolijus Aksakovas „Kommersant FM”:

„Pirmiausia turėjau omenyje valstybinių užsakymų finansavimą. Pasitaiko atvejų, kai pinigai skiriami, bet užduotis neįvykdoma. Kalbant apie asmeninį naudojimą, ryškus pavyzdys, žinoma, yra vaikai, kai jie gauna pinigų iš tėvų, bet išleidžia juos ne tiems dalykams.

Tikslinį naudojimą tokiu atveju galima užprogramuoti ir leisti skaitmeninius pinigus išleisti pietums, pusryčiams, vadovėliams pirkti. O tie, kurie tiesiogiai gauna lėšas, gauna jas virtualiai iššifruota forma. Jie gali juos naudoti tokiems tikslams, kokius mano esant tinkamus.

Ar valstybė gali kištis į šį procesą? Pripažįstu, kad gali, nors iki tokios skaitmeninių rublių naudojimo tvarkos dar nepriėjome. Iš esmės valstybė, kadangi viskas tvarkoma Centrinio banko informacinėje sistemoje, gali nustatyti tokias taisykles, kurios sustabdytų, tarkime, mokėjimus į užsienį.

Šių metų pabaiga ir 2024 m. bus skirti eksperimentams. Išmaniosios sutartys dar nebus išbandytos. Aš tai pasiūlysiu, bet pirmiausia taip pat reikėtų paeksperimentuoti, pažiūrėti, kaip tai veikia. Aš pats esu pasirengęs dalyvauti eksperimente, o tada spręsime, ar verta jį pakartoti visoje šalyje”.

Centrinis bankas pranešė, kad operacijos su skaitmeniniu rubliu prasidės rugpjūčio 15 d., o bandymuose dalyvaus mažiausiai 13 bankų. Reguliatorius šią naujovę pozicionuoja kaip alternatyvą gryniesiems pinigams ir negrynajai valiutai, tačiau paskolos ir indėliai skaitmeniniu rubliu nebus teikiami: jis laikomas tik papildoma mokėjimo priemone.

Neatmetama galimybė, kad ateityje prie jos bus pereita priverstinai, sako finansų rinkos ekspertas Andrejus Barchota:

„Statistiškai dabar ekonomikoje yra rekordinis grynųjų pinigų kiekis. Visi sandoriai ir pervedimai yra nuasmeninti.O visi sandoriai su skaitmeniniu rubliu netenka anonimiškumo. Kai šie rubliai bus išleisti, tikėtina, kad, siekiant pritraukti daugiau dalyvių, kai kurie mūsų įprastiniai mokėjimai ir pervedimai taip pat bus perkelti į skaitmeninį rublį.

Valstybės Dūma gali gana greitai priimti įstatymą, kad dalis atlyginimų būtų mokama skaitmeniniais rubliais. Šiuo atžvilgiu iš tiesų yra tam tikras fiskalinių agentūrų, valstybės, kuri galės stebėti šias operacijas ir suprasti ne tik matomas piliečių pajamas, bet ir jų išlaidas, susidomėjimas.

Pilkojoje zonoje esantys sandoriai, įskaitant terorizmo, ekstremizmo, nepageidaujamų organizacijų, užsienio agentų finansavimą, taip pat gali būti kontroliuojami. Ten jau gali būti nustatyti specialūs apribojimai, pavyzdžiui, vartojimo išlaidoms – prašom. Išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti – prašom.

Bet užsienio pervedimai – tik pagal sutartis arba apskritai uždrausti.

Pilnai įmanoma, kad tai bus įgyvendinta ir vėliau. Jau dabar gali susidaryti situacija, kai piliečiai pradės trauktis į „grynuosius”, tačiau ir ten gali būti apribojimų. Tai, pavyzdžiui, teisiniai mokėjimų operatorių ar prekybininkų įpareigojimai priimti tik mokėjimus iš skaitmeninių piniginių”.

Planuojama, kad prieiga prie CBDC visiems norintiesiems Rusijoje bus atverta tik 2025 m., metais anksčiau prie sistemos galės prisijungti įmonės. Centrinis bankas pažadėjo, kad komisinis mokestis įmonėms atsiskaitant skaitmeniniu rubliu neviršys 0,3% už vieną operaciją.

infa.lt: kaip matome jokių sąmokslo teorijų –  pats skaitmeninių „pinigų” autorius tiesiai-šviesiai pripažįsta ką su jais galima daryti, kaip uždrausti juos leisti ne pagal „numatytą” valstybės paskirtį, ir kaip priversti žmones juos priimti. Uždraudžiant mokėti grynaisiais.

Faktiškai pinigai tik iki to meto buvo pinigais, kol turėjo auksu dengtą vertę ar patys buvo auksiniai ir sidabriniai. Panaikinus susiejimą su auksu – jie tapo kontrolės priemone,kurią galima pritaikyti bet kada.

Rusijos pavyzdys tą puikiai įrodo. Europa ir pirmiausia Lietuva turėtų atsisakyti CBDC – juk jį priėmė Rusija! O tai, kas tinka Rusijai neturi tikti demokratinėms šalims!

Kaip manote ar Europos politikai atsižvelgs į šitą argumentą, kai rengsis priimti analogišką sprendimą?