infa.lt

Perversmas sukėlė susirūpinimą, kad Nigeris, buvusi Prancūzijos kolonija, gali pasukti Rusijos link | foto: EPA

Burkina Fasas ir Malis ginkluotą intervenciją į Nigerį laikys karo prieš juos paskelbimu.

Burkina Fasas ir Malis paskelbė bendrą pareiškimą dėl padėties Nigeryje. Karinę intervenciją į šalį jos laikys karo paskelbimu. Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) anksčiau pagrasino Nigeriui karine intervencija.

Gvinėja taip pat tiesiogiai parėmė naująją Nigerio valdžią.

„Malis ir Burkina Fasas įspėja, kad bet kokia karinė intervencija į Nigerį bus vertinama kaip karo paskelbimas Burkina Fasui ir Maliui”, – teigiama bendrame abiejų šalių pareiškime, kurį cituoja AFP.

Jos taip pat pagrasino pasitraukti iš Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS), kurios anksčiau sustabdė jų narystę dėl karinių perversmų.

Gvinėjos nacionalinis sanglaudos ir vystymosi komitetas socialiniame tinkle „Twitter” pareiškė, kad remia naująją Nigerio valdžią.

Gvinėja „tebėra įsitikinusi, kad naujoji valdžia padarys viską, kad užtikrintų stabilumą ir darną Nigeryje ir subregione”. Komitetas kritikavo ECOWAS paskelbtus karinės intervencijos planus.

Maištas prasidėjo liepos 26 d. anksti ryte. Jam vadovavo prezidento gvardijos nariai, kuriems vadovavo generolas Abdurahmanas Tchiani (Abdourahmane Tchiani).

Kariuomenė nušalino prezidentą, įvedė komendanto valandą, sustabdė konstitucijos galiojimą ir uždraudė bet kokią politinių partijų veiklą.

Liepos 28 d. generolas Tchiani buvo paskirtas naujuoju Nigerio prezidentu. Tačiau išrinktasis Nigerio prezidentas Mohamedas Bazoumas tą pačią dieną pareiškė neketinantis atsistatydinti.

Liepos 30 d. po nepaprastojo aukščiausiojo lygio susitikimo Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) maištininkams davė dvi savaites laiko atstatyti pareigose prezidentą Mohamedą Bazoumą ir atkurti konstitucinę tvarką.

Priešingu atveju organizacija pagrasino karine intervencija. ECOWAS priklauso 15 valstybių narių, įskaitant Nigerį, Malį, Burkina Fasą ir Gvinėją, tačiau pastarųjų trijų valstybių narystė yra sustabdyta dėl 2021-2022 m. įvykusių karinių perversmų.

Malis ir Burkina Fasas pastaruoju metu buvo iš esmės prorusiški. Šių valstybių, taip pat Nigerio, teritorijos anksčiau buvo Prancūzijos kolonijos. Nigeryje po maišto buvo surengti kariuomenę palaikantys mitingai, kurių metu buvo matyti Rusijos vėliavų.

Liepos 31 d. Nigerio naujoji valdžia paskelbė stabdanti aukso ir urano eksportą į Prancūziją. Jie apkaltino Prancūziją rengiant karinę intervenciją, norint atstatyti buvusį prezidentą. Nigerio tiekiamo urano Prancūzijai dalis siekia 15-17%, o kai kuriais skaičiavimais ir visus 40%.